aA
Dialogas tamsoje“ - unikalus projektas, kurio metu dalyviai turi galimybę dviem valandom pajusti tai, ką pastoviai jaučia neregintys žmonės. Atvykau į renginį tikėdamasi labiau susipažinti su aklųjų pasauliu, jų kasdienėmis problemomis ir tuo, kas juos, regėjimo negalią turinčius žmones, skiria nuo sveikųjų. O iš tiesų pirmas susidūrimas buvo būtent su savimi ir, pasirodo, savo negaliomis.
© Shutterstock nuotr.

Grupei svečių buvo išdalintos neregių lazdelės ir, lydimi padėjėjų (neregių arba silpnaregių komandos), įžengėme į visiškai tamsią patalpą. Atrodo, kas čia tokio, bet tada, dingus menkiausiam šviesos pluošteliui, man užgniaužė kvėpavimą, kilo panika ir apgraibomis roviausi išėjimo link. Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad turiu tamsos baimę!

Vis dėlto geriau pagalvojusi supratau, kad tai ne tamsos baimė (nes ko bijoti tamsoje, juk realiai tai net neegzistuojantis dalykas, tai tiesiog erdvės būsena, kurioje nėra šviesos). Tai buvo labiau nežinojimo baimė nežinojimo, kur esi, kur išėjimas ir supratimas, kad negali kontroliuoti situacijos, esi visiškai priklausomas nuo aplinkinių.

Atsikvėpusi po pirmojo šoko ir nuraminta bei paskatinta organizatorių, žengiau į tamsą antrą kartą. Įsikibęs į parankę vienam ar kitam žmogui (būtent, nesvarbu kam) jautiesi žymiai saugiau. Stovėjome tamsoje ir bandėme įvardinti, kas yra tamsa. Vėliau buvo skirta užduotis susirasti kėdes prie stalų ir susėsti. Visiškai nematant pirmas daiktų apčiuopimas – stulbinančiai įdomus. Keista, kaip vaizduotė gali sukurti galvoje aiškų vaizdą, gaudama informaciją tik lytėjimu.

Greičiausiai bet kokiame renginyje pamatęs kėdę ir ant jos prasėdėjęs porą valandų, jau išėjęs neatsimintum, kaip ji atrodo. O šiuo atveju detaliai žinai tiek kėdės, tiek stalo bei visų kitų užduočių metu liestų daiktų kontūrus, išraižymus ar pamušalą.

Būtina sąlyga išgyvenimui – komunikacija. Vienas esi niekas ir nieko negali padaryti. Žmogus, esantis šalia, yra geriausias tavo draugas ir lygiai taip pat tu esi geriausias jo draugas. Komunikacijos priemonė, be abejonės, – garsas. Grįžtant prie bandymo susėsti prie stalo, kai pats randi vietą, trokšti, kad kitas žmogus irgi rastų. Automatiškai atsiranda lygybės jausmas ir noras padėti, todėl nekyla beprasmiai varžymosi stabdžiai (kaip būtų reginčiųjų pasaulyje) ir tiesiog sakai „Ateik čia“. O tas „čia“ yra garso šaltinis, eini jo stiprėjimo kryptimi, tik nežinai, ar tai už metro, ar už dešimties, labai sunku įvertinti atstumą.

Visiems dalyviams sėkmingai susėdus prie stalų, suformuojamos komandos, paskiriami padėjėjai (įprastomis aplinkybėmis skambėtų gan ironiškai, kad neregys yra reginčiojo padėjėjas, bet šiuo atveju jautiesi tarsi tu turėtum negalią, o neregys būtų sveikasis).

Kaip ir įprastiniame gyvenime, čia reikia turėti lyderį, priimti strategiją, tinkamai komunikuoti. Tik dar be viso to kyla papildomų sunkumų, pavyzdžiui, kaip parinkti vieną matavimo sistemą, kai visų fiziologija skirtinga. Galima daryti išvadą, kad kuo daugiau kyla problemų dėl negalėjimo matyti, tuo komanda stipriau vienijasi. Taip kad ne iš piršto laužtas pasakymas - nelaimės (problemos) suartina žmones.

Po dviejų valandų komandinio darbo ir bendravimo tamsoje pradėjo įsižiebti šviesa. Matyt, turėtų būti natūralu apsidžiaugti, kad pagaliau vėl galėsi jaustis sveiku, bet... apėmė liūdesys.

Pamatai visus tuos svetimus žmones aplink, kurie dviem valandoms buvo tapę geriausi draugai. Tiesa, galbūt dabar visi turi kartu siejantį dalyką, tą patyrimą ir, tikėtina, daugumos sielos bent kažkiek pasišildė. Visi dalinosi savo išgyvenimais. Tikriausiai bent vieną bendrą pajautimą galima įvardyti sakiniu „Mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip save patį“.

Tos dvi valandos, kurios iš pradžių gąsdino kaip ilgas laiko tarpas visiškoje tamsoje, praėjo kaip dvidešimt minučių, o tiek man, tiek kai kuriems dalyviams kilo noras pabandyti iššūkį – parą tamsoje, kai iš tiesų reikėtų ir praustis, ir valgyti, ir atlikti kitus kasdienius dalykus. Per dvi valandas juk galima susilaikyti ir nevalgius, ir atsigėrus karšto vandens, o ne kavos, kad tik būtų paprasčiau.

Įdomu, jei ilgesnį laiką neturėtum pasirinkimo, kaip atrodytų visi tie kasdieniai veiksmai? Po dalyvavimo šiame projekte drąsiai galiu teigti, kad neregintys žmonės kažkuria prasme mažiau neįgalūs negu regintieji.

Irma Stončiūtė – DELFI Piliečio skaitytoja, kaip rubrikos reporterė apsilankiusi renginyje „Dialogas tamsoje“. Daugiau apie renginį galite sužinoti čia.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Keliautojus papiktino taksisto pasiūlyta kaina: tai kenkia Vilniaus įvaizdžiui (24)

Norėčiau pranešti apie tai, kas, mano akimis, Vilniuje yra paprasčiausiai nelogiška. Nesu tikra,...

Tėvą slaugiusio personalo kalbos išmušė iš vėžių: negalėjau suvokti, kad tai vyksta iš tikrųjų (78)

Taip jau nutiko, kad dėl rimtų sveikatos sutrikimų teko tėčiui kreiptis pagalbos i medikus,...

Pirmajame darbo vakarėlyje atsivėrė akys – turi tik du pasiteisinimus šiai istorijai (37)

„Mano pirmas darbas“ ir „naivumas“ yra mano pasiteisinimai šiai istorijai. Nerašysiu daug...

Panevėžietę pažemino taksi vairuotojo komentaras (124)

Istorija labai paprasta. Apie Panevėžio taksistų kultūrą.

Skaitytojo verdiktas: privalome mažinti valdžios aparatą (27)

Paskaičius straipsnį ir komentarus apie Registro centrą man kyla keletas įtarimų. Registrų...

Top naujienos

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (3)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (85)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (100)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (345)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (19)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (23)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (106)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (648)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (639)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...