„Ganėtinai keista, kai jau pykstama ir kritikuojami įstatymai ar projektai, kurių Seimas nėra priėmęs. Nelabai yra žinomos mūsų procedūros, gal kas nors negebėjo išaiškinti. Iš tikrųjų, turime pakankamai laisvą procedūrą pateikti Seimui įstatymų projektus, bet tai visiškai nereiškia, kad jie bus priimti. Tai aš traktuoju šį EP priimtą sprendimą kaip tam tikrą nesusipratimą,“ - kitą rytą telefonu iš Londono „Žinių radijui“ EP poziciją komentavo Premjeras A. Kubilius.
Su jam būdingu ir taip gerai pažįstamu visiems jo kritikams sarkazmu, premjeras bandė įtikinti pakraupusią nuo eilinio Lietuvos išrinktųjų homofobiško akibrokšto tarptautinę bendruomenę, kad neišmanydami Lietuvos Seimo darbo ypatumų, jie be reikalo kelia pūgą.
Taip, ši rezoliucija – atsakas Lietuvai dėl jos Seimo nario Petro Gražulio įregistruoto Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, kuris numatytų baudą už homoseksualių santykių propagavimą. Bet ar tikrai tai tik vienetinis Seime homofobiško elgesio atvejis, kuriam demokratiškas nuostatas deklaruojantys visi kiti Seimo nariai nepritaria?
Ar priimdami jau antrąją EP rezoliuciją dėl seksualinių mažumų diskriminavimo Lietuvoje europarlamentarai pasirodė visiškais neišmanėliais? Manau, kad ne – kvailiais juos vaizduoja patys viešai dėl sveiko proto rinkiminiuose skelbimuose besiginčijantys Lietuvos politikai. Nes kaip kitaip galima paaiškinti tai, jog Seimo nariai - konservatoriai G. Songaila, V. M. Čigriejienė, R. Kupčinskas, A.Stancikienė ir K.Uoka - LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui dėl Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikė pasiūlymą pakeisti projekto 5 straipsnio 1 punktą, apibrėžiantį švietimo sistemos principus, išbraukiant žodžius „lytinės orientacijos“ ir išdėstyti jį taip:
„Švietimo sistemos principai yra šie: lygios galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų teisių įgyvendinimą, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos , negalios, etninės priklausomybės, religijos; kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, pradinio, pagrindinio, vidurinio išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują.“
Politikų argumentai tiesiog pribloškia savo negrabiu primityvumu: „Lygios galimybės negali būti įgyvendinamos visur ir visada. Kaip antai, mokykla – tai ne ta vieta, kur reikėtų ieškoti, kas kokiai lytinei orientacijai priklauso, o po to būtų siekiama lygių galimybių pagal šį kriterijų. Nepilnamečiai ne visuomet yra pakankamai brandūs, kad galėtų pasirinkti tarp įvairių požiūrių, jų vertybines nuostatas reikia tvirtinti – ir tai yra švietimo sistemos pareiga. Taigi, mokyklose neturėtų būti plėtojamos įvairios „homoseksualistinio švietimo“ ar tiksliau, propagandos formos.
Šioje srityje „prieinamumas“ gali kirstis su ugdymo pareigomis, - rimtai dėsto premjero, kuris EP narius laiko nesusipratėliais, bendražygiai. Čia pat siūlymo iniciatoriai mįslingai užsimena, jog neva „yra ir daugiau dalykų, kurių prieinamumas nepilnamečiams turi būti ribojamas.“ Ar tai reiškia, jog kai kurie Seimo nariai, jau nebejuokindami Europą, bet keldami jos pasibjaurėjimą gali nueiti dar toliau? Grįžti į sovietinius laikus, kai gėdingai buvo varžoma žodžio laisvė ir ribojama bei dozuojama informacija?
Nuostabą kelia ir tai, jog LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kuriame yra visokių partijų atstovų, lengva sąžine atmetusių daugybę profesinės sąjungos konstruktyvių pasiūlymų dėl Švietimo įstatymo tobulinimo, laisvai galėjo, netgi privalėjo atmesti šį į sveiko proto rėmus nebetelpanti homofobišką konservatorių pasiūlymą, tačiau šito nepadarė, bet nuėjo dar toliau – iš dalies pritariant konservatorių atstovams, nutarė vienu mostu išbraukti iš lygių galimybių visą bloką: „nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos“. Tai buvo padaryta 2010 m. gruodžio 8 d. posėdyje, dar prieš visą mėnesį iki premjero pasišaipymo iš EP rezoliucijos.
Ar tikrai Premjeras nežino, kokius pasiūlymus teikia jo partijos atstovai arba kas vyksta Seimo komitetuose? Ar turint tiek patarėjų negauna elementarios informacijos ir todėl eilinį kartą apsijuokia prieš visą Europą? Gal jam „kas nors negebėjo išaiškinti“, kad Lietuva su homofobija ir transfobija apimtais tautos atstovais visos Europos akyse grimzta į viduramžius? Nesinori tikėti, jog A. Kubilius sąmoningai gina atvirai reiškiamus LR Seime homofobiškus požiūrius. Negalima atmesti ir tokios galimybės, jog verčiant visus diskutuoti apie kitos orientacijos žmonių teisių pažeidimą Lietuvoje, bandoma atitraukti dėmesį nuo esminių šalies problemų: didėjančio skurdo, augančio nedarbo, progresuojančios emigracijos, nepažabotos korupcijos, infliacijos ir kt.
Vis tiek noriu paklausti: nuo kada lygių galimybių užtikrinimas švietime kitokią lytinę orientaciją turintiems žmonėms tapo „homoseksualistiniu švietimu“ ir net jos „propagandos forma“? Kokiu būdu „prieinamumas“ gali „kirstis su ugdymo pareigomis“? Ir pagaliau, kokie yra tie kiti dalykai, kurių „prieinamumas nepilnamečiams turi būti ribojamas?“ Ar gali į tai atsakyti Seimo nariai, kurie pateikė tokį nepakantumu kitos orientacijos žmonėms dvelkiantį pasiūlymą? Kaip tai gali pakomentuoti tam iš dalies pritariantys Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai?
Europos Parlamentas paragino Prezidentę Dalią Grybauskaitę vetuoti minėtus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, jei šie būtų priimti. Apie Švietimo įstatymo pakeitimus informuotas Švietimo Internacionalas (Education International) ir Europos profesinių sąjungų švietimo komitetas (ETUCE), nes šie dalykai gali atverti duris žmonių diskriminacijai ir paskatinti visuomenės skaldymą.
Lygios galimybės privalo būti įgyvendinamos visur ir visada, o ypač švietime, gerbiami Seimo nariai. Tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimo užtikrinimas – jūsų pareiga. Taigi, užtenka gluminti Europą ir gąsdinti visus savo nekompetentingais ir antidemokratiškais sprendimais. Jei tai darote dėl populiarumo, norint įtikti panašaus mentaliteto rinkėjams, tai laikas suvokti, jog visuomenė keičiasi ir jūsų požiūriai darosi vis mažiau suprantami daugumai Lietuvos žmonių.
Noriu mąstyti pozityviai: praėjus dviem dešimtmečiams po nepriklausomybės atgavimo, po įsitvirtinimo Europos sąjungos brolijoje, pagaliau po politinės, ekonominės bei finansinės krizės išbandymų - atėjo laikas esminiams mąstymo pokyčiams. Bet tam reikia psichologinių bei dvasinių pastangų ir nereikia pasiduoti tiems, kas, siekdami savo labai siaurų interesų, bando įamžinti prieštvaninį mentalitetą.
Autorė Tatjana Babrauskienė – Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarptautinė sekretorė
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!