aA
Būti nebe jaunu šiais laikais tarytum nepadoru, nemadinga ir beveik gėdinga – visi, o ypač visos, griebiasi bet kokių priemonių, kad tik sustabdytų laiką – sulaikytų savo jaunystę. Vis dėlto būsiu sąžininga: dvidešimt man buvo lygiai prieš 30 metų. O savo gyvenimą galėčiau palyginti su kopimu į kalną.
© Shutterstock nuotr.

Dabar esu gerokai pasistūmėjusi link viršūnės ir, be abejonės, iš čia man kaip ant delno visos mano klaidos, padarytos ten, kažkur toli, seniai ir žemai. Žvelgdama į save – dvidešimtmetę – galiu apibendrinti beveik visą savo gyvenimą, kurį nugyvenau savarankiškai, niekieno nevedžiojama už rankutės ir pati priimdama visus svarbiausius sprendimus. Ir nors ironizuojama, kad patirtis ateina su amžiumi, bet kartais amžius ateina... vienas, net neabejoju, kad turėdama galimybę įšokti į laiko mašiną ir sugrįžti tuos 30 metų atgal, pasinaudočiau savo sukaupta patirtimi ir daug ką savo gyvenime daryčiau kitaip.

Ak, kaip būčiau norėjusi žinoti, kad laikas bėga taip greitai! Ir kad svarbiausia, ką turiu daryti – tai visuomet klausyti savo širdies! Tačiau lyg tyčia viskas visuomet man nutikdavo priešingai: visa savo esybe buvau humanitarė, tačiau (pastūmėta tėvų) pasirinkau sudėtingas technines studijas ir ištisus penkerius metus kankinau save formulėmis ir brėžiniais, vien tik naktimis gražiausius savo jausmus liedama širdį virpinančiomis eilėmis ir nedrįsdama savo kančioms padaryti galo – juk labiau nei dėl savo ateities jaudinausi dėl tėvų, bijojau juos įskaudinti ir nuvilti.

„Ką žmonės pasakys?“ – tai buvo sakinys, kuris man, dvidešimtmetei, akimirksniu apkarpydavo sparnus. Ir tą sakinį man nuolatos kartodavo ne kas nors kitas, o mano brangūs ir mylimi tėvai, kurie lyg ir turėjo trokšti, kad būčiau laiminga... (Mesti studijas? Blaškytis ir ieškoti savo laimės kitur? Kokia gėda! Kur turėtume dėti akis?! Taip elgiasi tik nevykėliai! Ką pradėjai, tą ir baik!)

Tą pavasarį, kai man sukako dvidešimt, su grupele artimiausių draugų nusprendėme pakeliauti. Pirmasis mūsų taikinys buvo Gruzija. Vos tik apie tai išgirdę mano tėvai pakraupo: „Traukiniais?! Autostopu?! Su palapinėmis?! Be vadovo?! Kartu su vaikinais?! Tie „juodukai“ ten grobia ir prievartauja „baltas“ merginas“! O ir iš savo draugų visko gali tikėtis...“

Na, žinoma, čia aš sušvelninau ir patrumpinau kalbas, kurių man teko išklausyti, o bičiuliai į Gruziją iškeliavo be manęs ir, beje, visi grįžo ne tik nenuskriausti, bet net ir neišgąsdinti nė vieno menkiausio „juoduko“, spindinčiomis akimis, kupini įspūdžių ir prisiminimų, kuriais po to ilgus mėnesius dalinosi man slepiant nuoskaudos ašaras.

Ir, regis, tai tik du menki epizodai, tačiau sukritę į krūvą jie privertė mano gyvenimą tekėti priešinga nei troškau kryptimi. Daugybę metų dariau ne tai, kas buvo miela mano širdžiai, nepasitikėjau savimi ir nesugebėjau pasipriešinti spaudimui – tėvų, anytos, kolegų, vadovų ir net nuosavo vyro – visų, kurie vėliau buvo šalia manęs ir manimi manipuliavo.

Gyvenau tarytum laužydama save – kad tik niekam nepridaryčiau sunkumų, rūpesčių ir problemų. Tačiau prieš keletą metų pažvelgiau į save iš šalies, atsiprašiau tos naivios didžiaakės dvidešimtmetės, kurią aplinkybės buvo įkišusios į svetimų reikalavimų futliarą, ir tariau sau STOP. Taigi, dabar aš ir vėl iš visų jėgų iriuosi prieš srovę. Tik dabar – ne pamindama savus troškimus, o nepaisydama to, ko iš manęs taip įprato reikalauti ir tikėtis kiti.

Dabar suprantu, ką turėjau žinoti prieš 30 metų: turėjau suprasti, kad ne kas nors kitas, o tik aš pati privalau projektuoti ir kurti savo gyvenimą. Ir privalau tai padaryti klausydama ne svetimos, o savo širdies, eidama ne ten, kur rodo svetimas pirštas, o ten, kur veda mano pačios svajonės ir kojos. Ir kad visiškai nesvarbu, ką pasakys ar pagalvos žmonės – juk kiekvieno mūsų gyvenimas yra vienintelis ir nepakartojamas, ir tik patys mes esame už jį ir savo laimę atsakingi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kviečiame jus kartu paklaidžioti po praeitį: prisiminkite laikus, kai jums buvo 20-imt (18 ar 23 – ne taip svarbu) ir pagalvokite, ką norėtumėte sau pasakyti. Gal tuomet bijojote kažko, kas dabar atrodo vieni niekai? Gal patartumėte daugiau laiko praleisti su žmogumi, kurio, deja, po to nebeliks? O gal tada padarėte klaidą, kurią, Jūsų nuomone, būtinai reikėjo iškart ištaisyti?

Pasidalinkite įžvalgomis su tais, kurie 20-ojo gimtadienio tik laukia! Vienam konkurso dalyviui už tai atiteks bilietai į koncertą (vėliau prizas bus patikslintas)!

Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „20“ arba čia iki rugpjūčio 31 d.

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eurovizijos atrankoje pastebėjo keistą sprendimą: ar taip gali būti? (21)

Kodėl gi mums taip svarbu Eurovizija , kad tiek skiriame tam energijos ir brangaus eterio laiko, juk...

Verslininkas pasakė, kokias klaidas daro į Lietuvą grįžtantys emigrantai (135)

Iki „Brexit“ liko 46 dienos ir vis daugiau lietuvių emigrantų galvoja apie sugrįžimą į...

Keturi dalykai, kurie man sukelia gėdą už Verygą (21)

Esu gydytojas. Lietuvoje dirbu 31-erius metus. Man gėda dėl Sveikatos apsaugos ministro gydytojo...

Įskaudintas vaikinas: džiaugiausi merginos buvimu šalia, bet sekse ji norėjo išbandyti viską (20)

Šiais laikais tikrų laiškų niekas neberašo. O kam? Viskas pasiekiama keliais mygtukų...

Tragišką avariją išgyvenusi moteris pasigedo tarnybų dėmesio: nėra žmogaus – nėra problemos (17)

Sakoma, nėra žmogaus – nėra problemos. Mums visiems žinomi Lietuvos žmonių labai žemi...

Top naujienos

Miško Broliai. Bebaimiu žmogumi vadintą Vaidilą KGB kankino ilgiau nei pusmetį: skausmo jau nebejutau (134)

Su Jonu Čeponiu susitikome jo namuose, Panevėžyje. 94-erių senolis pasitiko sėdėdamas...

Lietuviai atrado rojų Tenerifėje: kuria verslus ir pardavinėja nekilnojamąjį turtą pasakoja apie pasakišką pelną (155)

Sklando toks gandas – taip nusprendė lėktuvų ekipažai, – pasaulyje viso labo tik trys vietos,...

Partizanų vadų pasirašyta deklaracija atskleidžia, kokią Lietuvą norėjo matyti kovotojai (138)

Prieš septyniasdešimt metų aštuoni Lietuvos partizanų vadai Minaičių bunkeryje pasirašė...

Užkalnis: šis kvapas toks keistas, kad jam net pavadinimo padoraus nesugalvojo (20)

„Halston Z-14“. Šis kvapas toks keistas, kad jam net pavadinimo padoraus nesugalvojo ir ant...

Kandidatai į Prezidento postą VRK teikia dokumentus (4)

Vasario 16 dieną prasideda pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus pareiškinių...

Paaiškėjo, apie ką ilgus metus tylėjo filmo „Maskva netiki ašaromis“ žvaigždė (54)

Vasario 8 dieną aktorė Irina Muravjova (70) šventė savo jubiliejų. Ji nelinkusi dalintis...

Pavasaris aplankys Lietuvą: žada virš 10 laipsnių šilumos (67)

Savaitgalį Lietuva džiaugsis ne tik Vasario 16 -ąją, bet ir nuostabiais orais, žada sinoptikai....

Darbai, kuriuose amžius nesvarbus: pretendavo tėvas ir sūnus – darbus gavo abu (4)

Europoje vis ryškiau pasireiškiant visuomenės senėjimo procesui, o technologijoms vis greičiau...

Lietuva švenčia valstybės atkūrimo 101-ąsias metines (54)

Lietuvos šeštadienį švenčia valstybės atkūrimo 101-ąsias metines metinės.

Trumpas pasigyrė esąs nominuotas Nobelio taikos premijai (1)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Japonijos lyderis nominavo jį...