Tiesą sakant, pačiai gal net į galvą nebūtų atėjusi tokia mintis, bet štai žurnalai mirgėte mirga pikantiškomis meilės istorijomis, nuotykiais, romanais, patarimais, kaip gundyti, kaip atsiduoti, pamaloninti partnerį ir patirti malonumą – rodos, niekas kitas gyvenime nėra taip svarbu kaip meilė, seksas, saldi nuodėmė, pasidavimas pagundai, paslaptis (kuri, deja, vis tiek kur nors kada nors iškiša savo ilgą smailią nosį). Bet šį kartą ne apie tai. Tai yra – ne apie pasekmes. Šį kartą apie patį nuotykį. Nors jis tetruko vieną trumpą, nepaprastai šiltą ir žvaigždėtą vasaros naktį.

„Nagi, susigundyk, nepabėk... Juk tik vieną kartą... Niekas nesužinos... Išbandyk, patikrink, ar tiesą rašo visi tie žurnalai... Bus gera, pamatysi... Taip gera, kad to nepamirši visą likusį savo gyvenimą... Jis toks mielas, toks vyriškas, toks gražus... Juk niekas ir niekada tavęs taip atkakliai dar netroško...“, - ir tai tik keletas protą sudrumstusių kuždesių, beveik vienu įkvėpimu suberti tiesiai į ausį. Tačiau kas tą naktį visa tai pakuždėjo? Vidinis balsas, kuriam nesugebėjau rasti atsvaros su priešdėliu „ne“? Ar koks Amūras, atsitūpęs ant peties? O gal išgertas šampanas ir ta svaigi, džiūstančia žole kvepianti vasaros naktis? Galų gale – nesvarbu. Svarbiausia, kad leidau tam įvykti. Leidau kaip tuose meilės romanuose... Tikėjausi kažko įspūdingo, įsimintino, nepaprasto.

Tačiau viskas buvo taip proziška, taip nyku, taip banalu. Kitą dieną net nenorėjau to vyruko akyse matyti. Ir tikrai nieko tokio, ką būtų verta prisiminti visą likusį savo gyvenimą. Veikiau, kaip tik mieliau viską užmirščiau, tačiau negaliu. Jaučiuosi suteršusi save, savo ateitį, savo santykius su vyru, nors tąkart jo dar net nepažinojau ir buvau labai jauna. Žinau, kad mano vyras turėjo nemažai merginų – su vienomis draugavo trumpiau, su kitomis ilgiau. Su viena net gyveno kelerius metus. Esame vienas kitam atviri, nedramatizuoju jo praeities. Tačiau pati taip ir neišdrįsau vyrui papasakoti apie tą nelemtą savo vienos nakties nuotykį. Norėčiau ištrinti jį iš savo praeities, jei tik būtų įmanoma.

O pasakoju apie tai todėl, kad tikiuosi, jog bent viena mergina, perskaičiusi mano pasakojimą, pasimokys ir pasakys tam vienos nakties romanui „ne“. Pabėgs, pasitrauks, nepasiduos gundoma ir nesuterš savo gyvenimo istorijos, savo tyros širdies. Patikėkite, tai nėra taip gražu ir romantiška, kaip galbūt tikimės. Tai ne pergalė, ne laimėjimas, o tik nusilenkimas prieš vyrišką ego, vergavimas jo troškimams.

Aš sakau vienos nakties vasaros nuotykiams NE.

Šis tekstas atsiųstas DELFI konkursui „Atostogų romanas“.

Pasidalinkite savo patirtimi, rašydami el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Atostogų romanas“.

Įdomiausių trijų istorijų autorius apdovanosime tikrais vasaros skaitiniais – po vieną „Sofoklio“ knygą: Frances Mayes „Po Toskanos saule“, Nicky Pellegrino „Itališkos vedybos“ ir Nicky Pellegrino „Po Italijos padange“.

Su nugalėtojais bus susisiekta asmeniškai rugpjūčio 1 d., išrinktų nugalėtojų istorijos bus paskelbtos atskiru tekstu irgi rugpjūčio 1 d.