aA
Kai susirgau ir išgirdau nelemtą lemtingąją diagnozę (vėžys), buvau viso labo 43-ejų. Tebeturėjau dar vos dešimties sulaukusią dukrytę, neužbaigtus kurti namus, begales svajonių, troškimų, planų ir gyvenimo džiaugsmo. Taigi, tikrai per jauna numirti. Tačiau argi mirtis stato į eilę atsižvelgdama į gimimo metus? Argi jai ne vis tiek, kokie tavo planai, ir kokios svajonės? Tačiau nors karo savo ligai nepaskelbiau, lengvai pasiduoti neketinau – pasitikėjau Dievu ir tikėjau, kad Jis įsikiš, pademonstruodamas visą savo galią ir teisingumą – juk būtų išties negražu iš taip ilgai laukto vienturčio vaiko atimti motiną.
© AFP/Scanpix

Be to, tvirtai tikėjau, kad manęs neapleidžia ir ne per seniausiai anapilin išėję tėvai – sapnuodavau juos, o kai kada pabudusi iš miegų net ir nesusivokdavau, ar tai, kas vyko, buvo sapne, ar tikrovėje, kurioje atsidūriau sapno pagalba.

Liga „bangavo“ – kartais leisdavo man atsikvėpti ir įgauti vilties, kad išsikapstysiu – tokiomis akimirkomis tiesiog vartydavau kalnus: grįždavau į darbą, kaip vijurkas sukdavausi po namus , o kartais tiesiog savaitėmis tekdavo gulėti lovoje ir taikytis su mintimi, kad jau niekada iš jos nebepakilsiu. Tuomet melsdavausi ir prašydavau Dievo tik vieno – kad Jis pasielgtų su manimi taip, kaip yra teisingiausia.

Vieną naktį, suriesta skausmo ir jį lydinčios panikos (drauge tai buvo ir neviltis bei pyktis ant viso pasaulio), tiesiog rėkte išrėkiau:

Dėl Dievo meilės, Mama, sėdi ten aukštybėse, ir nieko negali dėl manęs padaryti! Duok man pagaliau bent menkiausią žinią, palengvink mano kančias!

Tą naktį susapnavau nuostabią saulėtą ir šviesią vasaros dieną. Mano tėtis – jaunas ir gražus. Jis veda mane už rankos per žydinčią pievą. Pabaidyti mūsų šešėlių nuo gėlių į dangų kyla margaspalviai drugiai. Mes kalbamės ir juokiamės – kaip kadaise vaikystėje. Tačiau kalbamės apie pasaulį, kuriame jis gyvena dabar. Jis man sako, kad tikrai nėra ko bijoti, kad Ten viskas puiku, o ir pats slenksčio peržengimas, išėjimas į Ten, nėra toks baisus, kaip atrodo to nepatyrusiems. Aš žinau, kad turiu savo tėčiu tikėti, nes jis niekada gyvenime man nėra melavęs, bet vis tiek bijau. Tačiau neatsilikdama, nestabčiodama, gana drąsiai žengiu greta – tarytum neturėčiau kito pasirinkimo.

Staiga mudu prieiname vandenį. Nežinau, kas tai: jūra ar ežeras. Tačiau prieš mūsų akis virš raibuliuojančio, žydro, saulės nutvieksto vandens atsiveria neplatus medinis lieptas – tiesus ir ilgas.

Mudu žengiame juo, ir aš pamatau iš tolo link mūsų tuo lieptu atbėgančią savo mamą – jauną ir gražią, geltonai marga suknele – tokią ji dėvėdavo namuose, kai vasarą darbuodavosi kieme ar gėlyne. Ji bėga link mūsų, basa, tekina, ir energingai moja ranka. Suprantu, kad mama kažką šaukia, bet ji dar taip toli, kad nieko nebegirdžiu. Ir tik tada, kai jau galiu įžiūrėti jos veidą, jos vėjyje besiplaikstančius šviesius plaukus, suprantu žodžius. Bet ji kalba ne man, o tėčiui. Ji šaukia:
Paleisk ją, paleisk, tegul eina atgal! Tegul grįžta, jai dar ne laikas…

Nepamenu, kuo tas pasivaikščiojimas baigėsi. Grįžau mediniu lieptu, ar sapnas tiesiog nutrūko, mamai davus man žinią, kad žengti per slenkstį į kitą pasaulį man dar neskirta, ir tėčiui paleidus manąją ranką.

Tačiau praėjo jau 12 metų, o aš vis dar čia (jei jau pasakoju šį sapną, tai neabejotinai taip ir yra). Ir nuo to sapno viskas ėjosi tik geryn ir geryn. Aš sveikau, atsikračiau baimės ir net neabejojau, kad viskas baigsis gerai. Sapne mamos atsiųsta žinutė padėjo atsikratyti nevilties. O tikėjimas ir viltis daro stebuklus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Tekstas skirtas konkursui „Sapnas, kurio negaliu pamiršti: po netekties pamačiau artimą žmogų“ – dėl skaitytojų parašytų istorijų gausos yra publikuojamas tik dabar. Konkurso laimėtojas bus pasklebtas lapkričio 10 d.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Netiki, kad Lietuva taps gerovės valstybė: kol kas einame ne tuo keliu (88)

Vis dažnėjant kalboms apie gerovės valstybę, pasigirsta skirtingų nuomonių apie galimas jos formas.

Palangoje atostogavusią motiną supykdė močiutės įžūlumas: tai vyksta Baltijos kelio išvakarėse (110)

Esu mama Kristina, auginu 5-erių metukų dukrelę. Gyvename mes Vilniuje, per atostogas nusprendėme...

Atviras laiškas Skverneliui ir Mažeikai: prašau jūsų apmąstyti kelis klausimus (75)

Tema nėra nauja, bet noriu užduoti viešus klausimus mūsų valdžios ponams dėl planuojamo...

Jaunuolis negalėjo patikėti šaukimu tarnauti: ar jiems nerūpi mano finansiniai įsipareigojimai bankui? (403)

Esu 23 metų vaikinas, iš mažo miestelio, turiu, kaip ir visi, planų gyvenimui: dirbu, su drauge...

Sužinoję, kas mano vyras, giminės puolė atkalbinėti: teko priimti drastišką sprendimą (138)

Dar eidama į mokyklą pradėjau susitikinėti su vaikinu, su kuriuo siejau ateitį. Tik baigus...

Top naujienos

Kaliningrade apsilankęs lietuvis norėjo sprukti: daugiau niekada ten nevažiuosiu (237)

„Daugiau tikrai niekada ten nevažiuosiu“, – tikino savaitgalį Kaliningrade praleidęs...

Nebrangių, bet tikrų itališkų picų pulkai žmonių traukia į Tytuvėnus (20)

Pačios tikriausios itališkos picos paragauti galima Tytuvėnuose. Pagrindinėje miestelio gatvėje...

Irina Rozova – Seimo narė, kuri veikė pilkojoje zonoje: kokiomis pataisomis rūpinosi politikė (337)

Su po diplomatine priedanga dirbančiais Rusijos žvalgybos darbuotojais bendravusi ir, kaip rodo...

Orai kvies savaitgalį praleisti gamtoje (1)

Virš Lietuvos jau nuo ketvirtadienio įsitvirtinęs aukšto atmosferos slėgio laukas ir toliau...

Baltijos kelyje Gitanas Nausėda pasipiršo žmonai (243)

Lietuvos , Latvijos ir Estijos valstybės eina ta pačia kryptimi – nori sukurti savo žmonėms...

Sovietai jos nepasigailėjo: grafaitės Marijos Tiškevičiūtės tragedija (112)

1941 m. birželio 14 d. okupacinio sovietinio režimo įvykdytos represijos, kai iš Lietuvos į...

Prabangiausia pasaulyje vakarienė Vilniaus gatves nudažė baltai (235)

Šių metų Le Diner en Blanc renginys prasidėjo kitaip nei įprasta. Po tradicinės renginio...

Ką iš tiesų reiškia sapnai apie seksą? (18)

Jei ramų jūsų miegą kada nors buvo sudrumstę sapnai apie seksą, žinote, kad kartais dėl jų...

Ką valgė pasaulio diktatoriai: juos kamavo polinkis į kanibalizmą ir paranoja būti nunuodytiems (24)

Esi tai, ką valgai, taip pat – kaip ir su kuo valgai. Maistas turi įtakos nuotaikai, žarnyno...

Iš Putino elito sluoksnių – netikėta kritika Kremliui (85)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visada kerta atgal, kai pajunta jam daromą spaudimą. Bet,...