aA
Pirmąją pasakojimo dalį galite perskaityti čia – „Bulviakasis moteriai įstrigo visam gyvenimui: spėju, daugelis norėtumėte tokio sekso, tik nedrįstate“. Pusmetį maloniai ir artimai bendravome, nors kartais jausdavau kažkokį jo nenuoširdumą, o gal labiau neryžtingumą, nors nė žodeliu neužsiminėme apie bulviakasį. Su laiku viskas apsišlifavo, įsivažiavo normaliomis, abu tenkinančiomis vėžėmis, jautėmės labai komfortiškai. Tikriausiai todėl, kad nebuvome vienas kitam įsipareigoję, neturėjome bendro ūkio, o mus siejo tik iškylos, teatras, sielos ir kūno bendrystė.
Asociatyvioji nuotr.
Asociatyvioji nuotr.
© Shutterstock

Prieš pat Naujuosius metus jis pakvietė mane į prabangią kavinę. Kai pamačiau papuoštą stalą, kilo įtarimas, kad visa tai – ne šiaip sau. Kai vakarienės pabaigoje pasiūlė tekėti ir padovanojo nuostabų žiedelį, vos susilaikiau neperšokusi per stalą ir nepasikabinusi jam ant kaklo. Daug jėgų kainavo susitvardyti. Pažadėjau atsakyti po kelių dienų. Žiedelio nepaėmiau ir paprašiau tą vakarą namo nelydėti.

Grįžusi surengiau mergvakarį – „solo su veidrodžiu“. Liaudiškai pasakius, išgėriau sėdėdama viena. Tačiau veidrodis man vis atspindėjo tą jaunystės orgiją... Ir nuolat rodė tuos kitus du vaikinus, o ne tą, kuris pasipiršo. Jei ne ana orgija, būčiau tekėjusi negalvodama. Bet tas įvykis labai graužė sąžinę. Praeis penkeri, dešimt metų bendro gyvenimo, gal bus vaikų, išblės karšta meilė... Kur garantija, kad prie to veidrodžio neatsisės vyras? Bakstelės pirštu ir prikiš: tu tada su anuo buvai meilesnė, nei dabar su manimi esi.

Kad nereikėtų veltis į diskusijas, aiškintis, reikalauti kokių nors pažadų, parašiau trumpą elektroninį laišką: „Nenoriu, kad praslinkus „n“ metų praeities šešėlis atsisėstų prie mūsų stalo. Neatrašyk ir neskambink.“

Kai išsiunčiau, apėmė tokia neviltis, skausmas, siaubas.

Ką aš padariau, kvaiša! Šaukiau, daužiau rankomis stalą, net ėmiau melsti, kad staiga dingtų internetas ir laiškas visgi nepasiektų adresato. Deja, internetas veikė, kaip veikęs. Vyras protingas, išsilavinęs ir supratingas – nepaskambino ir nebesusitikome. Galvoju, jei nebūtų pasiūlęs tekėti, gal būtume laimingai gražiai draugavę iki šių dienų, bet vienas dalykas – gyventi susimetus, kitas dalykas – santuokoje.

Iki šių dienų nerandu vienareikšmio atsakymo, ar teisingai pasielgiau, atsisakiusi tekėti. Nežinau. Jei ne tas jaunatviškas šėlsmas, būčiau tekėjusi, bet, kita vertus, jei ne bulviakasis, ar aš būčiau jį išvis sutikusi ir patyrusi, kad tas žmogus – visai nieko vyras?

Po to atvejo palaidojau bet kokias vedybinio gyvenimo perspektyvas. Dar pora veikėjų siūlė bendro gyvenimo idėją, bet tai sukeldavo šleikštulį ir net juoką. Kai yra virš keturiasdešimt, nelieka poreikio tekėti. Savų vaikų nebeplanavau, o įsipareigoti skalbti, ruošti maistą, mylėtis iš pareigos? Banalu ir žiauriai neįdomu. Tiesa, kartais su pavydu žiūrėdavau į draugių vaikus, bet metams bėgant pavydas, noras ir galimybė sukurti visavertę šeimą išblėso.

Prisiminusi suvargusią mamą ir koleges, nuolat skendinčias šeimyniniuose rūpesčiuose, nesigailiu, kad neturiu nei vaikų, nei šeimos.

Niekada ilgai nebūdavau vieniša. Kelis kartus gyvenau su vyru, bet nė prie vieno prisirišau tiek, kad žengčiau prie altoriaus. Buvau laisva ir niekam neįsipareigojusi. Priešingai nei ištekėjusios draugės, leisdavau vakarus su kuo noriu ir pati spręsdavau, tęsti ar nutraukti santykius.

Žinau, daug kas prikiš, neva praleidau tuščiai gyvenimą, senatvėje nebus kam paduoti stiklinės vandens. Apsidairykite ir pamatysite, kiek aplink mamų, kurioms vaikai ne tik kad stiklinės vandens nepaduoda, bet dar ir iš namų išmeta.

Dabar jau esu senjorė, bet nevieniša. Turiu keleriais metais vyresnį, turintį nedidelę negalią draugą. Visai puikiai gyvename. Niekam nieko neskolingi, niekam niekuo nesipareigoję, niekam netrukdome, niekas nelipa ant sprando ir negresia testamentų rašymas ar turtų dalybos.

Turime nedidelį butelį, gauname pensijas, kartais pavaduoju draugę turguje, draugas gauna truputį didesnę pensiją. Pinigų užtenka pragyventi, kartą per metus nuvažiuoti į gydyklą Druskininkuose ar Birštoną ir porą dienų pazylioti Palangoje. Tai mane tenkina ir visai nejaučiu poreikio, kad savaitgaliais anūkai liptų ant sprando. Kai noriu pajusti, ką reiškia turėti savų vaikų, anūkų, nuvažiuoju pas draugo giminaičius į kaimą. Ten kartais susirenka visas taboras vaikų.

Triukšmas, verkimai, noriu to, nenoriu ano – per tą vieną dieną nuvargstu labiau nei per visą gyvenimą. Žinokite, visai nebijau tos bevaikės senatvės ir jei likimas lems, kad liksiu viena, parduosiu butą, pridėsiu pensiją ir išsikelsiu į senelių namus. Sutikite, kad juose senjorai dažnai būna laimingesni, nei gyvendami savo vaikų namuose kaip stovyklautojai.

Atvirai pasakius, man jau tas pats, ką kas galvoja apie moralinę mano gyvenimo pusę. Tas gyvenimas jau eina į pabaigą. Bet žiūrėdama iš dabartinio taško net nežinau, ar grįžusi praeitin ką nors keisčiau. Juk nieko nebūna be priežasties. Laimingo gyvenimo!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(158 žmonės įvertino)
3.1835

Festivalyje apsilankiusi kaunietė jo nepamirš visą gyvenimą: ryte prabudau nuo riksmo (6)

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vyksta daugelis mūsų populiarių muzikos ir pramogų festivalių ....

Senolės vairavimo ypatumai buvo verti filmavimo kameros: o ji sau ramiausiai nuvažiavo

Mobilūs telefonai šiais laikais yra labai didelė problema. Ir problema jie yra tiek tarp jaunų...

Studentę šokiravo vairuotojos elgesys: o kas laiko vairą?

Aš irgi esu susidūrusi ne vieną kartą kelyje su žioplinėjančiais ir žvairuojančiais į...

Vykdamas pas kaime gyvenančius tėvus tokio išgąsčio vyras nesitikėjo

Vieną gražų savaitgalio rytą susiruošiau aplankyti kaime gyvenančius tėvus. Taip ir prasidėjo...

Pamatęs, ką mergina daro prie vairo, vyriškis apstulbo: taip dar reikia sugebėti (1)

Mano istorija su netikėtumais vairuojant buvo tokia. Kartą stovėdamas automobilių spūstyje...

Top naujienos

Skandalingoji ataskaita dėl Ukrainos Rusijai visiškai atlaisvino rankas: civiliams iškilo dar didesnė grėsmė (3)

Nusistebėjimas, pyktis ir pažadai nutraukti finansinę paramą „Amnesty International“, o taip...

Paaiškino, kodėl Lietuva artimiausiu metu netaps robotizacijos lyderė: mūsų pramonės ne toks charakteris (1)

Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina...

Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago žingsnis šokiravo Dainą Gudzinevičiūtę: negaliu nei suprasti, nei pateisinti

Garsiausiai visų laikų Lietuvos dailiojo čiuožimo porai Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui...

Karo ekspertai: svarbaus miesto šturmas darosi vis labiau tikėtinas (2)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, per...

Ukraina: sulaikyti užpuolikai, planavę nužudyti ministrą

Ukrainos saugumo tarnyba skelbia užkirtusi kelią pasikėsinimui nužudyti gynybos ministrą...

Profesorius – apie ypač klastingą būklę: vos kelias sekundes trunkantys sutrikimai gali baigtis ir insultu

Širdies ritmo sutrikimai , panašu, kad kamuoja ne vieną Lietuvos gyventoją. Tai paliudijo ir LSMU...

Profesionalus operatorius pasakė, kokį telefoną rinktis norint geriausių kadrų: išklojo savo TOP5

„Ne telefonas fotografuoja, fotografuojame mes, žmonės, kurie laikome tą telefoną“, –...

Karas Ukrainoje. Ukraina vėl smogė Antonivkos tiltui, Melitopolyje – didžiuliai rusų nuostoliai Rusijos karinėje vadovybėje – dideli pokyčiai (4)

Rusijos karinė vadovybė patyrė rimtų pokyčių dėl kariuomenės nesėkmių Ukrainoje.

Pareigūnai papasakojo, už ką dažniausiai lietuviai netenka teisės vairuoti: tokių kasmet – dešimtys tūkstančių (1)

Saugaus eismo ekspertai ir pareigūnai dažnai primena, kad vairuotojai turėtų vairuoti saugiai...

Nuosavam namui šeima susitaupė 25 tūkstančius grynaisiais – nuo staigmenėlės pirmąją naktį net plaukai pasišiaušė

Ne vienerius metus gyvendami ankštame nuomojamame kambariuke visada svajojome apie nuosavą namą ....