Abiturientas mirė sustojus širdžiai. Anot šaltinių, perduodamu iš lūpų į lūpas, jis mokėsi sustiprintoje klasėje, mokėsi gerai, ruošėsi abitūros egzaminams. Jau metus laiko vartojo kažkokias narkotines medžiagas, kad sustiprinti dėmesį, atmintį ir geriau pasiruošti. Šito, matyt, nepakako, ir jis pradėjo vartoti dar stipresnius. O tada prieš egzaminus iš Kinijos parsisiuntė kažkokio preparato, skirto arkliams migdyti. Tada ūmi mirtis, sustojus širdžiai. Labai liūdna. Nekaltinu nei tėvų, nei mokyklos, nei pedagogu dėl šios beprasmiškos mirties. Tikiu, kad mokinys buvo ir geras, ir stropus. Jis tiesiog norėjo pasiruošti ir išlaikyti kuo geriau brandos egzaminus.

Mano dukra mokosi toje pačioje mokykloje, tik silpnoje klasėje. Tegu ji ir ne tokia gera mokinė, ir pamokas praleidinėjo, ir teisinau, kai ji norėjo tiesiog pamiegoti, arba per naktį ruošdamasi kontroliniam, tiesiog į jį nenueidavo, nes užeidavo migrenos priepuolis. Tos pačios mokyklos pedagogai visada leisdavo atsiskaityti už praleistas pamokas. Ir mokykla, ir pedagogai labai humaniški, lenkiu galvas prieš juos. Mokykloje yra ir patyčių prevencija, ir dirbama su mokiniais bei tėvais. Bet tai štai nelaimė. Sūnus buvo vienturtis... Tėvų skausmas begalinis...

Kas kaltas dėl šios nelaimės? Karštis? – ne. Įtampa? – ne. Manau, kalta mūsų šalies švietimo sistema. Buka, verčianti rašyti lietuvių kalbos egzaminą taip, kad vertintojams būtų patogu vertinti, todėl turi kalti pamokas ir tekstus su citatomis taip, kad juos po to galėtum įterpti į savo interpretacijos tekstą ir būtent taip, kad tikrintojai galėtų tą įterpimą įvertinti balais. Vaikams tai absoliuti nesąmonė. O kur tikroji interpretacija pagal kūrinį? Kur saviraiška, kūrybiškumas? Matematikos egzaminas, privalomas valstybės finansuojamai vietai gauti. Ar žinote, kaip abiturientai dėl jo pergyveno? Nors gal ir ne visiems jo reikėjo, tikrai ne. Nes neišlaikius jo, net neverta laikyti kitų egzaminų, nemokamos vietos tu negausi.

Tai kodėl abiturientai savo rezultatus sužino tik liepos viduryje? Gal sužinoję, kad neišlaikė valstybinio matematikos egzamino, jie tiesiog nebelaikytų tų kitų, o eitų ilsėtis arba dirbti.

Mielas abituriente, noriu palinkėti sėkmės belaukiant egzaminų rezultatų. Jei neįstosi į universitetą, nepergyventi, yra kitų kelių. Galima metus tiesiog dirbti ir dar kartą pasiruošti egzaminams kitais metais. Galima tiesiog stoti į žemesnio lygio mokyklą arba profesinę, kur dar ir įgysi specialybę. Patikėk, ten yra iš ko pasirinkti. Ir tikrai nepergyventi, ką pagalvos draugai (jei jie tikri, niekada nesišaipys), ar tėvai (šis gyvenimas TIK tavo), ar (gal) mokytojai... (koks jų reikalas). Tik prašau, negerk visokio brudo, nesijaudink dėl egzaminų, išsimiegok. Gyvenimas nesibaigia net ir neišlaikius tų prakeiktų egzaminų. Būk sveikas ir gyvas!

Mokinių tėvams norėčiau pasakyti: kalbėkite su savo vaikais, klauskite jų, padėkite, būkite šalia. Negąsdinkite tuo, kad jei nebaigsi universiteto, dirbsi juodą darbą. Na ir kas! Juodas darbas irgi darbas, ir kai kurie specialistai vertinami net labiau, nei ofisinis planktonas. Tik saugokite savo vaikus, nenusigręžkite nuo jų, palaikykite jų pasirinkimą. Būkite šalia.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.