aA
Jau praėjo pusšeštų metų, kai mes gyvename sodyboje Neries regioniniame parke, prie Karmazinų piliakalnio. Pabėgome iš miesto, vos tik pasitaikė proga išeiginių sodybą paversti tikrais namais. Nebuvo sunku apsispręsti, gal dar ir dėl to, kad gyvensim netoli Vilniaus – apie 35 km. Nors sodyba tikrų tikriausias vienkiemis, iš kurio kartais žiemą nepavyksta išvažiuoti net pačiu didžiausiu džipu.
© Skaitytojo nuotr.

Bėgdami iš miesto, buvom trise: aš, vyras ir dvimetis sūnus. Atsiklausėme ir jo nuomonės, atsakymas buvo vienareikšmiškas: „Basiukas! Nuogutis! Baseinėlis! Noooliu!!!“. Po 9 mėnesių gimė antras... Atsikraustę galvojom pasistatyti nedidelį viešbutuką ir priiminėti svečius, bet prasidėjo krizė... Visi jau žino tokias istorijas.

Sienos iki šiol tebestovi plikos. Vyras metus padirbo mieste, aš rūpinausi vaikais, namais, daržais. Beje, vaikų neleidome į jokį darželį, tik šiemet vyresnėlis išėjo mokyklon. Tačiau po truputį ėmė aiškėti, kad dirbti mieste neapsimoka, per daug važinėjimo, išlaidų, nesinorėjo ir vaikų atiduoti. Norint ir toliau čia gyventi reikia susigalvoti darbus namuose.

Vyrui viskas buvo aišku, jis buvo, yra ir bus žvejys muselininkas. Taigi, tiesiog ėmė ir pradėjo rišti ir pardavinėti internetu muses (čia tokie dirbtiniai masalai), mokyti kastingo, ir kartais „pagidaudavo“ atvažiuojantiems į Lietuvą žvejams. O man, po 5 – 6 mamytės metų buvo sunkiau...

Bandžiau tai rankdarbius kurti, tai maistą gaminti, tai vaistažoles ir prieskonius auginti... Bet pernai su vyru nusprendėme - gana niekais užsiiminėti, laikas grįžti prie pirmykščių planų, tik iš kitos pusės. Iš pradžių reikia sukurti programas ir prisitraukti turistus, o po to baigti viešbutuko statybas.

Taigi sukūrėme savo svetainę, nusipirkome kelias kanojas ir išsinagrinėję Neries parko monitoringo rezultatus, sukūrėme keletą pusdienio ar ilgesnių programų. Vyras, aišku, apie žvejybą, o aš – apie valgomus laukinius augalus, kaip ir ką iš jų gaminti, bei apie tradicinius maisto gaminimo būdus (rauginimą, džiovinimą ir pan.) Ir dar labai svajoju apie sekmadieninę gamtos mokyklėlę miesto vaikams... O vyras – apie žvejybos mokyklėlę...

Taigi, planų ir darbų dabar yra begalė, tik spėk suktis. Nepavyks įgyvendinti vienų planų, galvosim kitus... Kol kas aišku tik tiek – į miestą grįžti nenorime!

Ir pabaigai – keli pastebėjimai iš trečios kartos vilniečio, pabėgusio į kaimą, patirties:

1.Gyvenant vienkiemyje kaimynais tampa visi žmonės, gyvenantys maždaug 15 kilometrų spinduliu. Įdomu, ar aš anksčiau žinojau, kas gyvena toje pačioje laiptų aikštelėje?

2.Atsiradus daržams pastebėjau, kad su mano mityba kažkas negerai... Rudenį aš valgau salotas, o vasarą – noriu mėsos... Na, juk visi žurnalai atvirkščiai rašo! Netyčia skaitydama kažkokią knygą radau: senovėje žmonės pasninkaudavo žiemą, kai dirbti nereikia, o lašinius taupydavo vasaros
darbymečiui...

3.Pasivaikščiojimas mieste tampa labai varginantis... Kodėl? Ogi todėl, kad visi nematomi barjerai, kuriuos užsiaugina miesto žmogus, nuo kitų žmonių yra ištirpę... Ir aš jaučiu kiekvieną praeinantį žmogų.

4. Ir svarbiausia – po truputį valosi smegenys. Atkrenta noras daryti tai, ką visi daro. Niekad nebuvau mėgėja elgtis kaip visi, bet tik dabar, po 5 metų pradedu suvokti, kokią mums įtaką daro kitų elgesys, kaip nieko negalvodami mes darom kaip ir visi. Pirmą kartą tai suvokiau prieš Kalėdas, patekusi į miestą – visi lakstė apsikrovę krepšiais po parduotuves paklaikusiomis akimis... Man pasidarė gėda dėl jų... O juk anksčiau aš darydavau lygiai tą patį...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kol vieni iš mažesnių miestelių veržiasi į didžiuosius Lietuvos miestus, kiti dėl gyvenimo ten, kur nepažįstamas skubėjimas, stresas ir automobilių spūstys, nesuka galvos. Ir provincijoje galima kurti gyvenimą, sako jie – sėkmingi ūkininkai, atsidavę mokytojai ir originalūs menininkai. Būkite drąsūs – pasidalinkite savo sėkmės istorija, kuriai nesutrukdė nei jūsų gyvenvietės dydis, nei siauras kitų požiūris, jog provincijoje - blogiau.

DELFI dalijosi jau ne viena sėkminga į kaimą „pabėgusių“ žmonių istorija. Pavyzdžiui, Vilniuje gimęs ir užaugęs Eventas, sulaukęs keturiasdešimties metų, nusprendė su šeima keltis į kaimą ir pradėti ūkininkauti.

„Baigėsi buto nuoma ir reikėjo spręsti, ar pirkti butą, ar ieškoti naujo nuomotis ar išvažiuoti į kaimą. Kaip tik buvo karšta vasara ir išvažiavome į kaimą. Jau buvome nusipirkę avių iš anksčiau, taip ir apsisprendėme“, - sakė jis.

Jūsų istorija panaši? Sugebėjote sėkmingai sukurti provincijoje verslą? Radote geresnį darbą nei mieste? Išvykti iš miesto jus paskatino meilė? Papasakokite savo istoriją – parodykite, jog laimės nebūtina ieškoti dideliame mieste.

Pasidalinkite savo istorija su kitais – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Provincija“ iki kovo 10 d. Vieno teksto autoriui atiteks naujausia Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Silva rerum III“.

Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Porą užklupo netikėta žinia – papasakojo, kas padėjo įveikti krizę (9)

Neseniai buvo minima pasaulinė diabeto diena. Ačiū už rūpestį, nesergu, bet jei jau...

Lietuvos prezidento rinkimų kampanija įsibėgėja: kodėl Lietuvai reikia antrojo Trumpo? (54)

Aš tikrai myliu Lietuvą. Esu žmogus, kurį, manau, auklėjo pakankamai patriotiškai. Nors tikrai...

Draugės palaikymą juto net ir po mirties – skeptikų kalbos neįdomios (33)

Tas buvo seniai, bet pamenu iki šiol. Manau, kad artimi žmonės nepalieka mūsų, stebi iš...

Ieškojo darbo valstybės tarnyboje – kilo daug nepatogių klausimų (74)

Galvojau, kad Lietuvoje nėra žodžio laisvės, bet ji tikrai yra. Mano straipsnis gavo tam tikrą...

Benamės katės Dzūkijos gyventojai tapo galvos skausmu: kur besikreipi, grįžti į pradinį tašką (5)

Mūsų kaime, kuris yra Dzūkijoje , tarp miškų, prieš trejus metus kažkas atvežė ir išmetė...

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (93)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (6)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (33)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (8)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (4)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Planuojantiems statybas: ką privaloma žinoti apie detaliojo ir bendrojo plano koregavimą

Rinkdamiesi žemės sklypą, kuriame norėtumėte statyti savo svajonių namą ar vystyti kitą...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta? (1)

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....

Pasitelkite vieną gudrybę ir įspaudų ant kilimo neliks iš karto

Kai norisi permainų namuose, o laiko remontui nėra, pakanka perstatyti baldus – malonios permainos...

8 klaidos, kurių rudenį neišvengia dažnas sodininkas (2)

Rudenį paprastai pasijuntame išvarginti žemės ūkio darbų, todėl norime juos kuo greičiau...

Niekam neprilygstantis česnakas: galingas antibiotikas ir daugybę negalavimų gydantis vaistas (4)

Česnakas (Allium sativum) plačiai naudojamas kaip pagardas maisto gamyboje, tačiau ir senovėje,...