Sakydamas, kad yra kažkoks matomos vaizdas, nenoriu pasakyti, kad tai plika akimi matoma. Jeigu nepradedi žiūrėti giliau, niekada nematai nei gero, nei blogo. Visuomet norisi matyti tik gera, bet, kas visus septynerius metus skaito, ką rašau, pastebėjo, kad retai rašau apie tą „gera“. Kodėl? Nes siekiu atkreipti dėmesį į tai, kas mano nuomone, yra neigiamas reiškinys, kurį būtina taisyti, vyti lauk.
Šiuo metu pats baisiausias mano matomas reiškinys – demokratijos neįsisavinimas. Lietuvos žmonės, ypač vyresnės kartos, yra įpratę laukti Mesijo, valdžios „atneštos duonos“. Tačiau turime pamiršti tai, nes gyvename epochoje, kada patys sprendžiame, kas mums yra geriausia. Deja, šios demokratijos teikiamos gerovės, kurią vadiname laisve (tiksliau būtų „laivė veikti“) neįsisaviname. Kaip teisingai visai neseniai pasakė ekonomistas, profesorius Povilas Gylys: „... Jie (piliečiai – mano pastaba) sėdi prie televizorių ir nieko nedaro“. Tai skaudūs žodžiai apie mūsų visuomenę.
Be abejo, daryti reikia ne bet ką. Viskas turi būti paremta tikslingumu. Žmogus turi matyti savo gyvenimo tikslą, domėtis kaip jį pasiekti, pašalinti kliūtis. Jei kliūtis yra susijusi su valstybės logika nepagrįstu reguliavimu dėl reguliavimo, tai reikia burtis su bendraminčiais ir spausti valdžią, siekiant pozityvių sprendimų. Tam yra įvairios nevyriausybinės organizacijos. Deja, dažniausiai į NVO buriasi jaunimas, o vyresnieji tyli, nors jų balsas konservatyvioje visuomenėje yra reikšmingesnis.
Nereikia bijoti kalbėti, sulaukti pasipriešinimo. Tačiau svarbiausia žinoti, kaip kalbėti, pažinti situaciją, pasirinkti vietą ir metodą (sudėtingai skamba, bet organizacijos, kurios yra šitą pasiekusios, turi metodiką, reikia tik prie jų prisijungti). Geriausia vieta atkreipti dėmesį – žiniasklaidos priemonės, geriausi metodai – „garsus“ paaiškinimas viešumoje ir tiesioginis kontaktas su įtakingais asmenimis (politikais, verslininkais).
Panevėžyje akivaizdus šių problemų gilumas. Puikiai visi matome problemas, bet pasipriešinimas per menkas. O jo reikia visur: balsuojant rinkimuose, bendraujant su žmonėmis, susitinkant su politikais, reiškiant nuomonę per žiniasklaidą, dalyvaujant miesto tarybos posėdžiuose ir t.t.
Pirmiausia, problemos kyla dėl žmonių nesugebėjimo tvarkyti savo reikalų. Tai liudija miesto mikroautobusų panaikinimas, kuris – verslininkų ir politikų abejingumo laiku spręsti problemas (konkursines ir biurokratines) pasekmė. Jei mikroautobusų savininkai būtų laiku kreipęsi bei, sąžiningai dirbdami, nesudarę prielaidų savivaldybės argumentams, o politikai vadovautųsi laisvos rinkos, konkurencingumo skatinimo politika, kuri vienintelė gali garantuoti pilną visuomenės interesų tenkinimą, mikroautobusai vis dar važinėtų mūsų mieste.
Miesto bendruomenės abejingumą arba netinkamą savo pasipriešinimo paskirstymą matome akivaizdžiai bukuose valdžios sprendimuose. Sunkiai surenkanti reikiamą biudžetą, įsiskolinusi ir net savo poreikių nebe patenkinanti Panevėžio miesto savivaldybė, karpo būtinas išlaidas ir didina paramą politiniams žaidimas (koalicijos išsaugojimui).
Būtiniausios išlaidos – tai savivaldybės įsipareigojimai: švietimo, sveikatos bei kitų įstaigų išlaikymas. Šios įstaigos teikia paslaugas, už kurias mokesčių mokėtojai moka mokesčius. Tačiau savivaldybė ne tik šių išlaidų negali padengti iš „kruvinų“ mokesčių, bet dar didina esamus (pvz., mokestis už ikimokyklinį ugdymą lopšeliuose/darželiuose).
Dar blogiau, turėdami mistinių (neaišku, ar tikrai jų bus, nes skaičiuojamas oras) lėšų atlyginimams tik už dešimt mėnesių (metai turi šiek tiek daugiau), taryba konservatorių iniciatyva įvedė naują brangiai apmokamą etatą - savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo. Pažįstu direktorę ir jos veiklą, ir žinau, kad tai viena darbščiausių politikių mieste, o konservatoriai turbūt ją laiko nedarbingą. Bet gerai būtų, kad tik dėl to, nes iš tikrųjų svyla padai merui, todėl reikia užsitikrinti socdemų palaikymą, kurie dabar turės tris iš šešių miesto vadovybės postų. Tai tikrai dar ne pabaiga, jei nesiliausime tylėję (kalbu ne apie pavienių žmonių ar kelių organizacijų kalbėjimą, o visų aktyvų susirūpinimą).
Artėjantys LR Seimo rinkimai ir jų „nugalėtojai“ šių problemų neišspręs, tačiau tinkami žmonės Seime ir Vyriausybėje gali padaryti didelę įtaką tam ne tik savo veiksmais, bet ir pats šių asmenų išrinkimo faktas gali suduoti tinkamą smūgį šiandienos politikai. O iki rinkimų kviečiu kuo daugiau kalbėti su draugais, giminėmis, viešumoje, nevyriausybinių organizacijų aplinkoje ir kartu su jomis veikiant, kokios yra problemos, bei siūlyti sprendimus. Net menkiausias neįžymaus piliečio pastebėjimas ar nuomonė gali užkrėsti minias ir pakeisti visą politiką. Tad suduokime smūgį šiandienos politikai!
Haroldas Maselis
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!