Perskaičiau Tautvydo Marčiulaičio komentarą pavadinimu „Pinigų tikrai (ne)užtenka“ ir pagalvojau, kad tikriausiai niekas labai nesiginčys, kad tūlo lietuvio kasdienybė yra pažymėta neteisybės ženklu. Artėjant kitų metų savivaldybių ir prezidento rinkimams neteisybės gali būti dar daugiau dėl politikų numylėtos rinkėjų grupės pensininkų.
Daug raštingų ir nelabai raštingų žmonių rašo ir jums siunčia daug nuomonių. Aš nenoriu vien pasipiktinti, o kaip tik pasiūlyti drąsų ir kūrybišką receptą antrajam atkurtos Lietuvos šimtmečiui.
Pyrago dalybą pensininkų naudai autorius pavadino socialiniu kontraktu. Problema ta, kad ne vien esami pensininkai yra pensininkai. Visa mūsų visuomenė yra pensininkai, nes arba jais jau yra, arba bus. Kadangi pensijos yra susijusios su darbu ir jo stažu, neskaičiuokime vaikų ir jaunuolių. Ką matome? Ne visai socialinį kontraktą, greičiau neleistiną kartėlį vienos grupės naudai, už kurį politikai mažiausiai turėtų gauti per pirštus taip, kad ilgai nesilankstytų.
Bet net ir ne tai esmė. Jei būtų užtektinai lėšų, nei komentarų tokių būtų, nei refleksijų į juos. Pinigų trūksta ir prasideda sudriskusios antklodės tampymas į visas puses. Esami pensininkai šaukia, kad labiausiai reikia jiems. O jų net 539 tūkstančiai, kaip rašo autorius. Ieškant kas kaltas, toli dairytis nereikia. Kalti nenorintys dalintis.
Matome, kad neatlaiko didelė Lietuvos dalis. Turime situaciją, kai kovojame ne už įsitikinimus, ne už svarbiausias vertybes, o už išgyvenimą dabar, auginant vaikus ir kažkada, pensijoje. Sentimentalesni dar galvoja apie grįžimą mirti į tėvynę, bet mes patys ką? Tik galva linguosime, žiūrėdami į tuščias laukymes? Vėl grįžtu prie pinigų stygiaus klausimo ir kaip jį spręsti.
Deklaruojame savo norą tapti pasauliniu fintech centru ir tik patys galime rinktis, ar tai bus kosminės technologijos didmiesčiams, ar pasiryšime jas pritaikyti visoje Lietuvoje. Tai atitinka ir vieną iš trijų svarbiausių idėjų Lietuvai – skaitmenizuoti valstybės paslaugas. Jei blokchain technologija tinka kriptovaliutoms, kodėl negalėtume jai patikėti kadastrų, registrų, asmens duomenų, mokesčių, pašalpų, išmokas, asmens ir turto dokumentus. Taptų nereikalingas, leisiu sau pajuokauti, neįkainojamas valdininkų „rankų darbas“ ir tie milžiniški pastatai-fermos, kuriose praeito amžiaus rankdarbiai vis dar vyksta.
Žinia, su šita prie valstybės kaulų priaugusia armija, atrodo, neįmanoma atsisveikinti, bet jeigu tai būtų politinio kartelio su dalimi pensininkų nutraukimo ir barnių dėl kelių eurų kaina, gal verta?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.