Esu 3 kurso fizikos studentas, valstybės finansuojamoje (VF) vietoje. Vykdau individualią veiklą, gyvenu su mergina, nuomojamės butą. Taigi, karjera kaip ir jau aiški, šeimyniniai planai irgi juda.
Aš, kai stojau, nuo 9 – erių metų puikiai žinojau, kad noriu būti fizikas. Mano tikslas buvo pasiekti mažiausiai daktaro laipsnį. Tad mokyklą pabaigiau raudonu diplomu ir pirmu numeriu įstojau į fiziką. Tačiau realybė pakirto per tris pirmo kurso mėnesius – tai ne man. Tiesiog, ne dėl to, kad kiek sunkiau viskas, o dėl to, kokios neįdomios perspektyvos pasirodė. Aš mėgau įvairiausias fizikos koncepcijas, tačiau norint būti geru specialistu, turi kone visą gyvenimą paskirti vienos srities šakos daliai tirti. Ir tau gali sektis, o gali visai ir nesisekti. Kita viso to dalis yra, jog, jei ir kas nors pavyks, tai didžiausia finansinė grąža bus iš projektų, kurie tiesiogiai prisidės prie karo pramonės. O karų aš labai nemėgau.
Tad, kodėl taip nutiko? Na, mokykla to per 12 metų nepasakė. Dar blogiau, mokykloje suformavo pažiūrį, kad universitetas – tai mokyklos tęsinys.
Kas toliau? Gal mesti mokslus? Kaip juk mesi? Visuomenės spaudimas, šeimos spaudimas jaučiamas kasdien. Tad bandžiau mokytis toliau ir ieškojau, kaip save realizuoti per hobius.
Žmonės sako, kad baigęs fiziką visur darbą rasi. Na, bet, jei nori būti fiziku, tai ne taip paprasta. Yra dvi pelningos sritys Lietuvoje, visos kitos prasčiau finansuojamos ir dar būna, kad administracija kaip kempinė surenka lėšas. Ir čia kalbu apie darbą sostinės naujai atidarytuose moksliniuose centruose. Kitur Lietuvoje jų nelabai yra.
Taigi, kaip manote, ar turėčiau ką veikti po fizikos bakalauro studijų (kaip siūloma 3 – ejus metus) su fizikos sritimi Kaišiadoryse? Ką aš ten daryčiau? Nes mes ne inžinieriai, o mokslininkai – darom darbą, kuris gali ir neturėti tiesioginių rezultatų, bet gali daug reikšti kitų tyrimams. Ar ten būtų pažangi ir daug pinigų kainuojanti įranga? Ar tik sovietiniai mokykliniai voltmetrai?
Mokykloje taip pat neprimoktysi, nes reikia turėti pedagoginį išsilavinimą. Na, ir šiokią tokią aistrą mokymui, nes vaikų kitaip „neuždegsi“ siekiams!
Tarkim, kad mano specialybės asmuo bus paliekamas Vilniuje. Dirbdamas ne populiarioje specialybėje, jaunas mokslininkas dažnai gauna minimumą. Ir tą darbo vietą gauna tikrai gerai besimokantys ir protingi studentai, laboratorijoje neretai pradėję dirbti dar nuo antro kurso.
Kaip atrodo, ar tiesiog septintukais pabaigę studijas asmenys bus geri specialistai? Nelabai. Ar per 3 – ejus metus jie ką nors uždirbs? Turbūt bent jau tą patį minimumą toje pačioje institucijoje. Tai kas tada bus su gerais specialistais? Juk finansinis katilas nepadidės. Aš manau, kad jie išvyks arba pakeis kryptį. Ir tai jau yra gerų protų nutekėjimas.
Tad manyčiau, kad valstybė turėtų visų pirma padidinti aukštajam mokslui (AM) finansavimą. Tai skatintų pasitempti ir siekti. Nes patikėkit, perpratus elektrodinamikas, kvantines mechanikas ir aukštąją matematiką (ko tikrai tiesiog žmogus iš gatvės nepadaro kasdien), nenori žinoti, kad tavęs laukia valytojo lygio atlyginimas. Ir net neįsivaizduoju, kaip blogai tai būtų periferijoje.
Čia labai ilga tema, bet manau, jog periferijos išnykimas yra gan natūralus procesas. Esame maža šalis, skatinanti visus pabaigti AM. Juk į darbą dažnai be bakalauro nepriims, o visuomenei ir šeimai bakalauro nebaigimas yra tas pats, kas nepabaigti 12 klasių. O periferija šiandien siūlo tik gražias gryčias, uždaromas mokyklas ir dažniausiai labai daug įsitikinimų turinčias pažiūras. Supraskite teisingai, savo vaikystes vasaras praleidau kaime - žinau, kokia tai vertybė. Bet tas laikas jau praėjo. Ir tikrai žinau, kad su liniuote ant pečiaus nanometrais dalykų nepamatuosiu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI klausia jūsų nuomonės, esami ir būsimi studentai, ar pritariate išsakytoms eurokomisaro V. P. Andriukaičio mintims, kad dėl jums suteikto nemokamo mokslo turėtumėte „atidirbinėti“ atokiuose Lietuvos regionuose? Galbūt jūs kitaip vertinate šią situaciją? Laukiame jūsų nuomonių el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Praktika“.