aA
Neseniai perskaičiau laišką mokinės, kuriai trūko kantrybė. Atsidariau iš smalsumo. Norėjau pasižiūrėti, kuo jaunimas nepatenkintas dabar. Ir likau sužavėtas to, ką perskaičiau. Ne dėl to, kad drąsi mergina išsakė savo nuomonę (kas yra net labai pagirtina), bet todėl, kad pasaulyje dar yra naivių jaunų žmonių, kurie tiki, kad baigus mokyklą jiems nuo rankų ir kojų nukris grandinės, jie taps laisvi ir kartu su drugeliais lakstys saulės nutviekstose pievose.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tačiau, kad ir kaip būtų gaila, taip nebus.

Pats esu trečio kurso studentas, todėl manau, kad bent truputį suprantu, ką reiškia pereiti tą pragarą, visų meiliai ir švelniai vadinama mokykla. Dvylika metų ant kietų, nepatogių medinių kėdžių ar dar nepatogesnių suolų. Dvylika metų nesibaigiančių tėvų bei mokytojų pamokų, kad reikia būti tokiu, bet ne kitokiu. Dvylika metu su didele krūva knygų, kurias reikia perskaityti, dar didesniu kalnu namų darbų užduočių, ir mažyte kruopelyte laiko, per kurį turi viską padaryti. Gyvenant tokiomis sąlygomis nėra paprasta palaikyti pusiausvyrą tarp gerų pažymių bei gerų santykių su draugais, ypač paaugliams, kurių tėvai griežtesni. Tačiau įmanoma. Ir mano manymu, būtent griežti tėvai padėjo man tapti tokiu, koks esu dabar. Nesakau, kad esu tobulas. Tobulų tiesiog nebūna. Bet manau, kad jei tėvai man būtų suteikę tokią laisvę, apie kurią paaugliai taip svajoja, aš nebūčiau pasiekęs net pusės to, ką pasiekiau.

Atrodo taip nesenai, vos prieš kelis metus, aš buvau kaip daugelis mokyklinio amžiaus paauglių: gyvenau po tėvų stogu su žvilgsniu į šviesų rytojų bei neapsakomu noru ištrūkti iš to, kas tada atrodė kaip tikrų tikriausias kalėjimas. Maršrutas „Namai – Mokykla – Namai“ karts nuo karto būdavo paįvairinamas draugiškomis gatvės krepšinio varžybomis su draugais ar turistinėmis kelionėmis dviračiu po apylinkes. Dar rečiau įsiterpdavo koks gimtadienio vakarėlis. Tada atrodė, kad laisvės per mažai, o dėl neapsakomo noro būti laisvam ne kartą įsivėliau į ginčą su tėvais. Tada atrodė, kad jie naikina mano socialinį gyvenimą. Dabar matau, kad laisvės buvo pakankamai. Dabar matau, kad jie mano laisvės apribojimu apsaugojo mane nuo klystkelių, kuriais aš galėjau nuklysti. Dabar matau, kad uždedami man grandines, tėvai apsaugojo mane nuo savęs paties. Ir nuolatinis jų pamokslas, kad reikia mokytis, kad turi daryti namų darbus, kad reikia stengtis kuo geresniais pažymiais baigti mokyklą, tada skambėjęs kaip šūkis iš sovietinius laikus menančio propagandinio plakato, dabar nebeskamba taip kvailai, taip beprasmiškai, taip priešiškai. Ir dabar man gėda. Gėda todėl, kad ankščiau buvau per kvailas, kad suprasčiau, kodėl tėvai taip elgiasi.

Niekam ne paslaptis, kad tiek mokytojai, tiek tėvai, ypač vyresniems mokiniams, itin dažnai kaip priežastį mokytis naudoja abitūros egzaminus. Taip, tai yra labai svarbus gyvenimo etapas, kurį dauguma esame praėję. Ir taip, dvyliktoje klasėje tai atrodo kaip pats sunkiausias dalykas, kuris gali nutikti. Tačiau turiu jus, gerbiami dvyliktokai, nuliūdinti. Bus sunkiau. Bus daug sunkiau.

Neslėpsiu, ne vienas studentas laukia gegužės mėnesio pabaigos. Nes tai yra metas, kai socialiniai tinklai plyšta nuo Lietuvos švietimo sistema nepatenkintų abiturientų gausos. Vieni piktinasi egzaminų turiniu, kiti – jų kiekiu. Tačiau tai, kas vieniems yra tragedija, kitiems – komedija. Ir studentai juokiasi. Tačiau ne dėl to, kad kažkam sunku, o dėl to, kad tas kažkas net nenutuokia, kad įstojus į universitetą jis svajos, kad egzaminų sesija būtų tik kartą per dvylika metų. Bemiegės naktys, nosis užrietę dėstytojai, kursiniai darbai... O kur dar visų studentų siaubas baubas vardu – sesija... Visa tai – tik dalis to, kas laukia jūsų, jeigu nuspręsite toliau kramtyti karčias mokslo šaknis aukštosiose mokyklose.

Tačiau net ir baigus universitetą gyvenimas nesibaigia. Atsiranda darbas, šeima. Nauji rūpesčiai, apie kuriuos net nebūtum pagalvojęs. Gyvenimas labiau primena siaurą, vingiuotą, slidžiais ir aštriais akmenimis grįstą takelį, nei platų, tiesų, lygų, rožių žiedeliais nusėtą kelią. Tad mieli įvairaus amžiaus moksleiviai. Prieš sakydami, kad jūsų gyvenimas – tragiškai sunkus, kad viskas aplink blogai, kad tėvai jus slegia ar kitaip naikina, susimąstykite. Ar tikrai viskas taip blogai? Ar tikrai tėvai jums linki blogo ribodami jūsų laisvę? Ar tikrai sunkiau nei dabar gyvenime nebebus?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite atsiųsti savo nuomonę? Patarti? Pasidalinti mintimis? Kviečiame pasidalinti mintimis! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atėjus šeimyniniams džiaugsmams, išėjo vyriški: viskas dėl to prakeikto sekso... (268)

Rašau, nes nebeturiu ko prarasti. Tegu perskaito kas tik nori, tegu tai būna šauksmas į tyrus, bet...

Pragaras, kurį patyriau darbe: pagrindiniai požymiai, kad jus nori „išgyvendinti“ (140)

Visai neseniai paplitus temai apie “mobingą“ darbe, aš vėl prisiminiau tuos rytus, kai vos vos...

Emigrantą stebina beprasmiški eglučių karai Lietuvoje: kodėl mėtomi pinigai į balą? (201)

Norėčiau pratęsti neseniai DELFI Pilietyje publikuotą vienos skaitytojos rašinėlį dėl...

Kreipiasi į nepatenkintus ūkininkus: kokia tiesa jums reikalinga? (194)

Prieš kokį ketvirtį amžiaus ėmiau interviu iš kažkelinto (tada jie spėriai keitėsi) žemės...

Išsigando pamatęs Nacionalinio stadiono kainą: pabuskite iš Kafkos sapno! (183)

Esu emigrantas, nebegyvenu Lietuvoje jau daugelį metų, mokslus taip pat baigiau svetur, tačiau...

Top naujienos

Ant branduolinio karo slenksčio: kodėl 2020-ieji gali tapti lemtingi

Netikėtai kilus didelei tarptautinei krizei kurį laiką trunka apsižodžiavimai, raginimų sėsti...

Savaitės orai: pirmadienį gresia rekordas, vėliau bus blogiau (6)

Pirmadienį Lietuva pateks į galingo ciklono pietvakarinę šiltąją dalį. Dangumi plaukiantys...

Žydų gydytojas parodė dar nepažįstamą Aušvico pusę (112)

„ Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus...

Išskirtinį Europoje karaliavusios dinastijos atstovų veido bruožą nulėmė kraujomaiša: išnyko visa giminė (33)

Daugeliui karalių ir karalienių, priklausiusių Austrijos Habsburgų dinastijai, valdžiusiai...

Miestas, kadaise tituluotas prekybos sostine: prasiautęs pirmasis pasaulinis karas paliko tik apokaliptinius vaizdus (12)

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų,...

Derbis, kurio galėjo ir nebūti: LKL lyderių galvose kirba kitokie klausimai (8)

Kalbant juokais, Kauno „Žalgirio“ tritaškių pataikymo procentas nemeluoja. Žvelgiant į jį,...

Hobį darbu pavertęs panevėžietis: veikla prasidėjo todėl, kad valgyti norėjosi (27)

Panevėžio rajone gyvenantis menininkas Erikas Hincas jau trisdešimt metų užsiima keramika ir...

Kaip geriau nepakuoti dovanų, jei nenorite nuvilti (1)

Kuklios dovanos, supakuotos į prašmatnias, daug žadančias pakuotes, sukuria apgaulingų...

Atėjus šeimyniniams džiaugsmams, išėjo vyriški: viskas dėl to prakeikto sekso... (268)

Rašau, nes nebeturiu ko prarasti. Tegu perskaito kas tik nori, tegu tai būna šauksmas į tyrus, bet...