aA
Volteras yra pasakęs „Darbas apsaugo mus nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir skurdo“. Matyt, Volteras nėra atlikęs studentų praktikos.
Studentė išsisakė dėl praktikos: laikas nutraukti tą vergiją
© Shutterstock

Praktika – modernioji vergovės forma? Ir nesupraskite manęs klaidingai, ne visos praktikos yra blogos. Yra puikių pavyzdžių, tačiau labai dažnai, kalbant apie studentų praktikas, reiktų sakyti: „praktika sudaro prielaidas trims dalykams: nuoboduliui, ydų perėmimui ir didina skurdą“.

Praktikos tikslas turėtų būti įgytų teorinių žinių pritaikymas darbe, turėtų suformuoti praktinius įgūdžius ar juos pagilinti, o teoriniam pagrindui suteikti kūną. Praktika tikrai labai reikalinga ir neretai duoda tvirtesnę atspirtį studentui tapti specialistu, pagreitiną jo įsiliejimą į darbo rinką. Tačiau tokių praktikų vis dar yra mažuma.

Studentė Fausta Roznytė.
Studentė Fausta Roznytė.
© Asmeninins albumas

Dėl to kaltas ne tik vis dar sunkiai besikeičiantis požiūris į praktikas iš verslo ar valstybinių institucijų pusės, tačiau, iš dalies, ir pačių universitetų požiūris į studentus. Kalbant apie tai, visada mintyse iškyla prieš keletą metų matytas vieno universiteto pasiūlymas praktikai su prierašu: „Mūsų praktikos neapmokamos ne todėl, kad nevertinam jūsų darbo, o todėl, kad patirtis – neįkainojama.“

Pakalbėkime apie gabius studentus iš atskirtyje gyvenančių šeimų. Dalis šių – kaip įprasta vadinti universitete – kolegų ne tik žibėjo akademiniais pasiekimais, bet ir gyveno (mažiausiai) 30 valandų per parą. Be universiteto jie turėjo darbą (beje, kaip ir aš pati), papildomą veiklą, kuri papildytų jų įgūdžių profilį, kai kurie iš jų kūrė savo portfolio, o taip pat neretai prie viso šito pridėdavo praktikas ir stažuotes.

Kadangi dažnai darbas, kurį dirba studentai, būna nekvalifikuotas, studentai vienu metu yra priversti ir atlikti praktiką, ir likti savo darbe.

Tačiau ir to negana. Strata duomenimis, vienas iš 4 studentų nurodo patiriantis finansinių sunkumų. Būsto nuoma, maistas, kelionės į universitetą, į praktiką, į darbą, apranga... Tai tik dalis išlaidų, kurias patiria studentai. Veikiausiai metas paneigti mitą, kad studentai viską išleidžia Islandijos ar Vokiečių gatvėse esančiose baruose.

Tad studentas, vykdamas į darbą ir į praktiką, kurioje atlieka paskirtas užduotis, tarsi dirba dviem etatais. Tačiau gauna atlygį tik už vieną. Nes patirtis juk neįkainojama?

Dabar neaprašysiu, kaip yra su patirtimi, tačiau noriu pabrėžti, kad darbas yra įkainojamas ir už kiekvieną darbą turi būti atlyginama. Jeigu įmonei reikia stažuotojo ar praktikanto, tai tuo tikslu, kad jis atliktų tam tikrą darbą, sukurtų pridėtinę vertę. Neretai praktikantai priimami ir tikintis įmonei užsiauginti specialistą, pritaikyti jį prie tam tikros rolės, padėti jam įgyti tam tikras specifines žinias.

Tad įmonė nemokamai gauna darbo jėgą, kurios jai reikia, o studentas, neretai, ne tik neįgauna taip reikiamos praktines patirties, tačiau ir išleidžia papildomai pinigų. Jei kažkam darbas be užmokesčio atrodo teisingas, tai mums liko ilgesnis kelias iki gerovės valstybės nei galvojome.

Svarbūs ir gerieji pavyzdžiai, tarkime, tai, kad Europos Parlamentas uždraudė visas nemokamas ar prastai apmokamas praktikas savo institucijose. Jis taip pat pasisako apie mokamų praktikų įvedimą visoje Europoje. Skamba gražiai, tačiau realybėje pritaikoma sunkiau.

Vis dėlto, pasiūlymas Lietuvai yra – apmokamos valstybinės praktikos. Valstybinės įmonės, institucijos turėtų sukurti efektyvų praktikų tinklą, už kurias būtų mokama, jos atitiktų sukurtus standartus. Tokios praktikos leistų mažesnėms savivaldybėms išsaugoti specialistus ir darbuotojus savo savivaldybėse. Leistų valstybei konkuruoti dėl talentingų jaunuolių, darbuotojų ir ne tik lietuvių. Galbūt padėtų išlaikyti ir čia atvykusius gabius studentus iš užsienio.

Dar daugiau, tai sukurtų konkurenciją, nes norėdami prisitraukti studentų, privatūs verslai turėtų kurti apmokamas praktikos vietas. Vienas praktikų standartas užtikrintų, kad aukštųjų mokyklų absolventai iš tikrųjų gautų praktinį pagrindą savo darbui, o ne tik nešiotų kavą.

Toks sprendimas būtų ypatingai tinkamas esant vartojimo krizei, kaip dabar. Studentai yra greičiausiai vartojanti grupė, tad jų uždirbti pinigai greitai sugrįžtų į ekonomiką, kurtų darbo vietas. Taip pat leistų „atlaisvinti“ dalį pinigų iš jų tėvų kišenių, kurie šiuo metu yra skiriami jų studijuojantiems vaikams. Pati sistema leistų pritraukti dėmesio iš užsienio, turbūt ir pakelti užsienio studentų skaičių mūsų universitetuose.

Kiekvienas darbas turi būti apmokamas – kaip nebeliko vietos 12 valandų darbo savaitei ar vaikų darbui, taip nebegali likti vietos ir įteisintai studentų vergovei.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(122 žmonės įvertino)
3.6557

Mano vestuvės buvo tikra pasaka, bet pirmoji naktis po to – kaip košmaras (19)

Papasakoti apie savo vestuves reiškia papasakoti apie tikrove tapusią pasaką. Nuostabi ceremonija...

Vyras įsirengė išradimą, už karštą vandenį padėsiantį jam sutaupyti šimtus eurų: tai prieinama visiems (90)

Norėčiau pasidalinti, kaip aš patobulinau savo namus. Tiesą sakant patobulinimų yra labai daug:...

Plaukų stilistė originaliu vardu padarė tokį liapsusą, kad klientė nepamiršta iki šiol (6)

Jau dvejus metus savo plaukus buvau patikėjusi Monikai, kitaip tariant, Mo. Taip ji pirmąkart, kai...

Apie mano tikrąjį gyvenimą vyras nė neįtarė – tiesą išdavė ne laiku pasirodžiusi valytoja (101)

Ką reiškia 10 metų trunkanti santuoka, kai tau vos truputį daugiau kaip 30? Aš jums pasakysiu:...

Kupiškietės nepavadintum tipine senjore: sunkiai įtikima, ką moteris padarė pati (21)

Ilgai galvojau, ar verta girtis. Ne aš sugalvojau stengtis taupiai, ekologiškai tvarkytis savo namų...

Top naujienos

COVID-19 rodikliai blogėja kasdien ir kone visose kreivėse: siūlo apie atlaisvinimus negalvoti – laukia sunkiausias mėnuo (117)

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Kai kuriomis dienomis nustatoma net daugiau...

Agnė Keizikienė | D+

Nemetate daiktų, nes „gal prireiks“: psichiatrė papasakojo, kada tai gali tapti rimta liga

Sutikite, kad dažnai besitvarkant išsprūsta frazė: o gal prireiks? Atidedate daiktą, o po metų...

Po rinkimų karnavalo Rusijoje įspėja: gali baigtis liūdnai (318)

Tai nebuvo rinkimai. Su tokiu teiginiu kalbėdami apie Rusijos parlamento rinkimus sutinka dauguma...

Sniego pilys | D+

SSRS sekso „nebuvo“, todėl ir kontracepcijos nereikėjo: norėdamos nutraukti nėštumą moterys ėmėsi itin drastiškų priemonių

„Tai įvyko Lvovo srities ligoninėje. Gimdymas vyko kaip įprasta, bet niekaip negalėjau suprasti,...

Lietuvos sąjungininkai – apie dūrį į nugarą: pasekmės gali atsirūgti visai NATO (199)

Dūris į nugarą, išdavystė! Tokios tulžingos reakcijos pasipylė iš Paryžiaus po to, kai...

Pajūryje sutiktas roplys nustebino daugelį: priminė žinomą lietuvišką pasaką

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis feisbuke pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nufilmuotas pajūryje...

Mano vestuvės buvo tikra pasaka, bet pirmoji naktis po to – kaip košmaras (19)

Papasakoti apie savo vestuves reiškia papasakoti apie tikrove tapusią pasaką. Nuostabi ceremonija...

Pirmoji didžiųjų prekybininkų savaitė su galimybių pasu: padidėjęs srautas į mažesnes parduotuves nepadėjo išvengti praradimų pasisakė apie boikotą (296)

Praėjus savaitei, kuomet didesnėse maisto prekių parduotuvėse tenka tikrinti galimybių pasus,...

Jonaviečių šturmą atlaikęs „Žalgiris“ iškovojo pirmą pergalę sezone (142)

Pirmadienio vakaras „Betsafe-LKL“ čempionate tapo istoriniu – pirmąsias savo rungtynes...