Negalima teigti, jog visuose universiteto padaliniuose vyrauja panaši situacija, tačiau viename iš struktūrinių padalinių, studentų praktikos gynimuose sulaukiama pašaipių replikų, vykstant pristatymuose dėstytojos naršo savo išmaniuosiuose telefonuose, kalbasi ir krizena tarpusavyje – ar čia rodomas dėmesys studento darbui ir jo interesams?

Negana to, susitikimą su dėstytoju suderinti pavyksta sunkiai – „Lauk. Nežinau, kiek užtruksime“. Ir lauki, žmogau, pusantros valandos. Sutinku, kai kuriais atvejais tai nėra daug, už gydytojo durų tenka laukti ir ilgiau. Tačiau, kai planuoji savo laiką, turi šeimą ir vaikus reikia pasiimti iš darželio, mintyse nenorom suskaičiuosi, kiek darbų būtum atlikęs per tą pusantros valandos, jei vienas žmogus gerbtų tavo laiką, kaip ir tu gerbi jo.

Ruošimasis diplominiam darbui taip pat kupinas netikėtumų. Pasirodo, vadovas į susitikimą ateina neperskaitės tavo atsiųstos dalies, pamiršta, ką kalbėjome prieš porą dienų (greičiausiai dėl pensinio amžiaus), o ginant darbą paaiškėja, jog darbo turinys neatitinka darbo pavadinimo, kuris, beje, yra tvirtinamas darbo vadovo.

Mielas Universitete, jei jau norėdami pritraukti naujus studentus, skelbiatės aukšta mokslo kokybe, didesnio magistro absolventų atlygio, pasirūpinkite ir atmosfera universitete bei dėstytojų kompetencijomis. Gal laikas atnaujinti ir dėstytojų žinias?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.