aA
Pastaruoju metu viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose matydavau aibę straipsnių ir reportažų apie tai, kokia tragiška Lietuvoje medicina, koks prastas aprūpinimas, kokie beširdžiai ir viskam abejingi medikai, kuriems geriausias priminimas, kad jie yra prisiekę padėti žmogui, yra putlus „vokelis“, ir net beveik buvau tuo įtikėjęs...
© DELFI (D.Lauručio nuotr.)

Tačiau šių metų gegužės mėnesį man pačiam teko akis į akį susidurti su šiuo monstru – Lietuvos medicina. Pirmą kartą gyvenime (34 m.) patekau į ligoninę, o tiksliau į Klaipėdos universitetinę ligoninę (toliau – KUL). Pajutau staigų, nežmonišką galvos skausmą. Kadangi visi žinome apie daugybę tyrimų, šeimos gydytoja nusiuntė išsitirti į stacionarą. Aš pasirinkau KUL. Atvykęs į KUL, plyštančia galva, vargais ne galais patekau pas kažkokį žmogų baltu chalatu, kuris sutiko mane priimti. Pradėjęs bendrauti su šiuo žmogumi, pasijutau taip tarsi manimi rūpinasi mažu mažiausiai giminaitis – nuramino, paaiškino, ką įtaria, pasirūpino, kad nedelsiant būtų atlikta kompiuterinė galvos tomografija bei paguldė į ligoninę. Vėliau paaiškino, kad tomografija neatsakė į jo klausimus, todėl reikės dar vieno tyrimo – angiografijos (per arteriją kirkšnies srityje įvedamas zondas ir kraujagyslėmis nukeliaujama iki galvos smegenų, kur leidžiamas kontrastas). Tik palatoje, gavęs nuskausminamųjų, sužinojau, kad šis žmogus baltu chalatu – KUL Neurochirurgijos skyriaus gydytojas Vladislavas Bilinskis-Milkovičius.

Kitą dieną mane nuvežė tyrimui į operacinę, kur žmogus apsirengęs steriliai mėlyna uniforma, kartu su savo komanda suleidęs tik vietinę nejautrą, per kirkšnį pateko man į galvą ir ten kažką išdarinėjo. Prisipažinsiu – bijojau, o ypač pradžioje... Tačiau šiam žmogui pradėjus savo darbą, jis pradėjo mane kalbinti tarsi mes būtume gerai pažįstami, greitai suradome bendrus interesus ir t.t. Pasijutau tarsi ne ant operacinio stalo gulėčiau, o su geru draugu prie kavos puodelio aptarinėtume laisvalaikį.

Vėliau sužinojau, kad šis žmogus, sugebėjęs tapti artimu per trumpiau nei valandą – KUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Algimantas Šimkaitis. Išgirdau diagnozę – galvos smegenų aneurizma. Ir trumpai paaiškino, kas tai... Tai nenormalus smegenų kraujagyslės dalies išsiplėtimas. Susilpnėjus ar susisluoksniavus kraujagyslės sienelei, ji išsipučia lyg maišelis ar balionas. Pavojingiausia, kad ta vieta bet kada gali plyšti ir kraujas gali užlieti smegenis. Plyšus galvos smegenų aneurizmai, mirštamumas viršija 50 proc. Išgyvenusių pacientų grupėje bent pusė turi didesnių ar mažesnių invalidumo požymių.

V. Bilinskis ėmėsi veiksmų – kiek žinau buvo surinktas gydytojų konsiliumas, kur buvo nutarta, kad mano atveju veiksmingiausia bus per kirkšnį nukeliauti iki kraujagyslės galvos smegenyse ir įvesti spiralę į aneurizmą. Paaiškinęs man visa tai, V. Bilinskis apgailestavo, kad Klaipėdoje mane galėtų operuoti tik po kelių dienų (neturėjo reikiamos spiralės), o aneurizma gali trūkti bet kurią akimirką, kadangi ji jau buvo pakraujavusi. Todėl pasiūlė nedelsiant vykti greitosios medicinos pagalbos automobiliu į Respublikinę Panevėžio ligoninę (toliau RPL), kur būsiu operuojamas jau kitą dieną. Žinoma, sutikau. Nežinau, kaip KUL vadovybei pavyko taip greitai suderinti visus biurokratinius formalumus su RPL, tačiau po kelių valandų mane vežė į Panevėžį.

Atvykus į RPL neurochirurgas Jurgis Kyguolis informavo, kad ryte mane operuos. Šeštadienio rytą ant operacinio stalo mane apsupo gausus būrys medikų, kurie nuoširdžiai palaikė bei drąsino mane. Ir jau užmigdamas pamačiau tą žmogų, apie kurį buvau nemažai skaitęs ir kuris turėjo mane operuoti – RPL Invazinės radiologijos skyriaus vedėją dr. Andrių Pranculį. Bet labai trumpai – pasisveikinau ir užmigau.

Atsipeikėjau reanimacijoje, kur mane pasitiko budinčių medikų sveikinimai su antruoju gimtadieniu ir, žinoma, mane palaikyti susirinkę man brangiausi žmonės – mama ir žmona. Kad ir apsiblausęs buvau, bet nuotaika buvo puiki.

Atsigavimo po operacijos metu RPL, sulaukiau laibai daug palaikymo, pagalbos ir tiesiog gerų žodžių iš gerb. dr. A. Pranculio (už akių med. personalas jį vadina intervencinės radiologijos Dievu – manau, tai tikrai svarbus kolegų pripažinimas), gerb. J. Kiguolio (būtent jis ir rūpinosi, kad aš sėkmingai atsigaučiau po operacijos) ir iš viso RPL medicinos personalo.

Dabar aš gyvas, vaikštau, vairuoju, auginu dukrą, dirbu ir visaip kaip džiaugiuosi gyvenimu. Žinoma, tyrimų dar bus, bet ką aš norėjau pasakyti...

Visa mūsų aplinka tiesiog spiegia, kokia bloga medicina, o aš noriu pasakyti AČIŪ medikams. AČIŪ KUL Neurochirurgijos skyriaus gydytojui Vladislavui Bilinskiui-Milkovičiui, AČIŪ KUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjui Algimantui Šimkaičiui, AČIŪ RPL Invazinės radiologijos skyriaus vedėjui dr. Andriui Pranculiui, AČIŪ RPL neurochirurgui Jurgiui Kyguoliui, AČIŪ KUL ir RPL vadovams, slaugytojoms ir visiem medikams su kuriais teko bendrauti. AČIŪ, kad JŪS – visų pirma žmonės ir elgiatės žmoniškai, AČIŪ, kad JŪS profesionalai ir padėjote man, AČIŪ, kad jūs ir psichologai ir palaikėte mane...

Tad gal mūsų medicinos politika ir nėra pati geriausia Europoje, bet gerų žmonių, dirbančių šioje srityje, tikrai nemažai.

Numatydamas klausimus ir interpretacijas noriu informuoti, kad niekas manęs nereketavo, niekas vokelių nereikalavo.

Taip pat norite pasidalyti savo istorija? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darbo sąlygos darželyje sunkiai pakeliamos – išskirtinis dėmesys tik giminaitei (2)

Liūdna girdėti istoriją apie vieno vaikų darželio direktorės baisų bei grubų, o kartais net...

Žmonai sako, kad vyksta į medžioklę – melas prasidėjo gimus vaikams (55)

Noriu pasidalinti, kaip vyrai gali pasikeisti gimus vaikams. Deja, bet pažįstu du vyrus. Vienas –...

Darbo paieškų rezultatai nuvylė: darbdavių kultūra glumina (57)

Neseniai aš pradėjau darbo paieškas, rezultatai mane nustebino. Dauguma žmonių žino, kaip sunku...

Juokaudamas darbdaviui pasakė trokštamą atlyginimą – jo atsakymas pribloškė (99)

Dirbu vienoj reklamos įmonėje dizaineriu , gaunu aš tą 1000 Eur „į rankas“. Prieš tai...

Top naujienos

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (1)

Pokalbio pradžioje 63 metų turinti buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena...

Šalia Prancūzijos oro uosto esantis miestas po skaudžios katastrofos virto vaiduokliu (33)

Trisdešimt kilometrų nuo vienos brangiausių Europos sostinių, Paryžiaus, yra visiškai...

Iš Maskvos grįžusį amerikiečių šnipą šokiravo saviškių reakcija (58)

Steveno Spielbergo režisuotas filmas „Šnipų tiltas“ („Bridge of Spies“) pasakoja apie...

Laukiniai „Žalgirio“ laikai: išgertuvės iki ryto, kanapės, „Farai“, muštynės ir Collinso dovana (46)

„Aš, visų pirma, žiūriu į asmenines savybes, nenoriu problemų rūbinėje, nenoriu...

Kaip atrodo žinomo banko darbuotojai: rengiasi drąsiai, o darbo metu gali tai, apie ką kiti tik pasvajoja (135)

Paskutinę darbo savaitės dieną Vilniaus verslo centrų rajone Saltoniškių gatvėje apsilankęs...

Darbo sąlygos darželyje sunkiai pakeliamos – išskirtinis dėmesys tik giminaitei (2)

Liūdna girdėti istoriją apie vieno vaikų darželio direktorės baisų bei grubų, o kartais net...

Užkalnis garsaus viešbučio restorane: blogiausiai išleisti šimtas eurų (288)

Gerų viešbučių restoranai turi būti puikūs. Praėjo tie laikai, kai žinomas viešbutis galėjo...

Gudrus „valstiečių“ planas gali subliūkšti: iš ekspertų – prieštaringi vertinimai (43)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderiui Ramūnui Karbauskiui prabilus apie...

Neparduotų butų daugėja, bet jų kainos nemažėja (37)

Vilniuje šiemet vis daugėja naujų neparduotų butų – kai kuriais vertinimais, jis jau perkopė...

Galvos skausmas dėl padangų: kada pasikeisti ir kur padėti senas (2)

Prasidėjus padangų keitimo sezonui, draudikai skatina vairuotojus važiuoti atsargiau bei atidžiau...