Tačiau mokyklų atstovai nėra įsitikinę, ar per dvi savaites paruošti pedagogai sugebės vesti kokybiškas pamokas bei konsultacijas. Ne taip optimistiškai, tačiau viltingai nusiteikę ir abiturientai.
Pradžia bus nelengva
Beveik dvidešimt metų nuotolinio mokymo patirtį turinčios Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras įsitikinęs, kad ugdymo įstaigas užgriuvo nemenkas iššūkis, o jam pasiruošti turėjo pritrūkti laiko.
„Matydamas šiandieninę situaciją švietimo sektoriuje prisimenu, kai mūsų mokykla prieš devyniolika metų pradėjo tokį pat procesą. Tačiau skirtumas toks, jog jis buvo ne skubotas ir atsitiktinis, o kruopščiai suplanuotas.
Iššūkių buvo daug, ilgai nesulaukėme ir ministerijos palaikymo. Tam, kad šiandien galėtume džiaugtis savo sukurta nuotolinio mokymo sistema reikėjo nemažai laiko. Pradžia tikrai bus nelengva, o rezultatai nebus iškart pateisinantys lūkesčius. Galima tikėti, kad 60 procentų pavyks įgyvendinti, ir tai bus geras rezultatas per tokį trumpą laikotarpį.
„Man labai dažnai tenka diskutuoti dėl to, kokius matau tokio švietimo teigiamus ir neigiamus aspektus, ir drąsiai galiu pasakyti, kad įžvelgiu vien tik pliusus. Informacinės technologijos leidžia viską, išskyrus tai, kad negali prisiliesti prie mokinio, o mokinys prie mokytojo. Galiu pajuokauti, kad ir šiaip yra draudžiama mokytojui liestis prie mokinio ir atvirkščiai.
Visi kiti dalykai yra vien pliusai. Tai labai patogus mokymosi būdas, nes jis yra greitesnis, pigesnis, patogesnis ir teikiantis daugiau galimybių“, – pasakojo mokyklos vadovas.
A. Daubaras rekomendavo tęsti pamokas pagal tvarkaraštį ir nedaryti nuotolinio mokymo, kaip savarankiško, tačiau bandyti taikyti tokius pačius modelius, kurie buvo anksčiau tradicinėje klasėje. Mokytojams specialistas pataria vertinti kiekvieną darbą tarpiniu pažymiu arba sutartiniais ženklais, o baigus visą temą iš gautų įvertinimų parašyti oficialų ir galutinį pažymį.
Mokyklos nesijaučia pasiruošusios
Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos direktorius Egidijus Kontrimas pasakojo apie tai, kaip atrodė darbas mokykloje praėjusią savaitę.
„Kol mokiniai atostogavo, mums prieš pasirengiant naujam ugdymo procesui, reikėjo supažindinti su tuo kas vyksta ir laukia ne tik mokytojus, bet ir tėvus, jų atžalas.
Bendruomenė supranta ir reaguoja normaliai, apie trečdalis tėvų šią informaciją priėmė teigiamai.
Daugiau klausimų sulaukėme iš socialiai pažeidžiamų grupių šeimų atstovų, kadangi atlikus apklausą paaiškėjo, kad gimnazijoje 7 mokiniai neturi kompiuterių, bet naudoja mobiliuosius telefonus su prieiga prie interneto. Dėl to praėjusią savaitę taip pat galvojome apie tai, kaip juos aprūpinti tinkamomis priemonėmis.
Kadangi visi mokyklos kabinetai šiuo metu yra uždaryti ir nežinia, kada į juos vėl galėsime sugrįžti, būtų įmanoma ten esančią techniką išduoti mokiniams, nesvarbu, kokiam laikotarpiui to reikės – tiek trumpalaikiam naudojimui, tiek ilgalaikiam“, - sakė jis.
Mokyklos vadovas pritaria savo kolegų nuomonei, kad šis laikotarpis yra iššūkis visai švietimo bendruomenei, bet bendromis pajėgomis jį tikisi įveikti: „Ministerija liepė pasiruošti nuotoliniam mokymui per labai trumpą laikotarpį, žinoma, kad tai galima pavadinti iššūkiu.
Tačiau mes neesame vieni, taip gyvena ir kitos Lietuvos mokyklos, ir Europoje tokia pati situacija. Parengėme naująją ugdymo tvarką, tačiau nepasakyčiau, kad idealiai, nes tik pats gyvenimas parodys, kiek tokie dokumentai pirminiame variante yra idealūs.
Paskyrėme skaitmeninių technologijų administratoriumi savo mokyklos mokytoją, kuri nuo pat pirmųjų dienų konsultuoja kolegas ir mokinius technologijų naudojimo klausimais. Taip pat pedagogai turėjo dalyvauti internetiniuose mokymuose, ruošė metodinę medžiagą, todėl turėtų būti pasiruošę nuo pirmadienio pradėti dirbti tokiomis sąlygomis, kokios dabar yra.“
Jo teigimu, paamokų trukmė negali išlikti tokia pati, kaip ir buvo anksčiau.
„Ką tik teko dalyvauti psichologų konsultacijose, kurie akcentuoja, kad jos turi būti trumpinamos. Viena iš priežasčių, kodėl tai daroma, yra intensyvesnis darbas ir veikla virtualioje erdvėje. Jie sako, kad to reikalauja greitai pasikeitęs mokymo būdas, akcentuoja, kad sujungti grupes ir jas išlaikyti yra sudėtinga.
Taip pat žymiai pailgėja ir mokytojų pasiruošimas užsiėmimams. Kalbant apie pamokų tvarkaraštį, mes privalome jo laikytis, kadangi yra darbo laiko apskaita ir kiti veiksniai. Bet tai yra tik pati proceso pradžia, dėl to dabar sudėtinga pasakyti, kaip viskas bus.
Šiai dienai mums svarbiausia, kad vyktų visų dalykų užsiėmimai, o mokinių vertinimas nusistovėtų naujame modelyje. Norime, kad mokiniai gautų įvertinimus už savo žinias ir tai būtų paskata jiems mokytis dar stropiau bei siekti asmeninės pažangos“, – apie naujoves pasakojo daugiau nei trisdešimt metų mokyklai vadovaujantis E. Kontrimas.
Abiturientai sunerimę dėl egzaminų
Šalyje paskelbus karantiną, kai kurių brandos egzaminų vykdymas perkeltas iš pavasario į vasarą, o pradinukų, aštuntokų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimo atsisakyta. Tačiau opiausias klausimas, dėl dvyliktokų brandos egzaminų vykdymo, vis dar liko neišspręstas.
Kol abiturientai atostogavo, viešojoje erdvėje buvo galima matyti, kad vieningos nuomonės dėl šių metų situacijos mokiniai neturi. Jie pasiskirstę į skirtingas barikadų puses: vieni yra griežti egzaminų šalininkai, tuo tarpu kiti – pasirašo peticijas ir tikisi, kad šiais metais su egzaminais susidurti neteks.
Apie šių metų egzaminus ir nuotolinio mokymo naudą pasisakė ir abiturientas Matas Džeraldas Dagys, jis teigia, kad vykstantis procesas yra šou, kuris primena mokyklų varžybas: ,,Namų mokymasis, kas visiškai akivaizdu, yra labiau šou, kad parodytų, kurie pedagogai pasirodys geriausiai, kuri savivaldybė sugebės pasirodyti efektyviau.
Tai – ne varžybos. Dvyliktokai tikrai ne maži vaikai ir turėtų gebėti mokytis savarankiškai. Mano manymu, dvyliktokų mokymasis turėtų būti apskritai nutrauktas, o vykdomos turėtų būti tik individualios dvyliktokų konsultacijos. Toks mokymas būtų daug efektyvesnis ir naudingesnis esamiems bendraamžiams ir būsimiems studentams nei nuotolinio mokymo imitavimas ir pedagogų išmanumo varžybos.“
Jaunuolis pasakojo, kad valstybinių brandos egzaminai šiais metais turėtų vykti, nes metiniai pažymiai dar labiau iškreiptų švietimo sistemos pagrindą: ,,Pirmiausiai, jei nebūtų valstybinių brandos egzaminų sesijos - būtų labai neteisinga dvyliktokų atžvilgiu.
Mano manymu, egzaminai nėra labai objektyvūs, tačiau be jų būtų dar neobjektyviau. Be egzaminų į universitetuose būsiančias nemokamas studijų vietas įstotų tie mokiniai, kurių pažymiai geri, o ne tie, kurie gabūs ir tikrai gerai besimokantys, o tai būtų ne tik neteisinga, tačiau ir blogai Lietuvai, kadangi finansuojami būtų tikrai ne visi geriausi būsimi studentai.
Nemanau, kad mokinio galimybės išlaikyti egzaminą, turėtų būti tiesiogiai proporcingos dabartinių mokytojų, mokančių nuotoliniu būdu, informacinėms galimybėms. Egzamino metu neturėtų būti temų, kurias dvyliktokai turėtų mokytis nuotoliniu būdu bei kurių nespėjo ir greičiausiai nebespės išmokti mokykloje. Kitas variantas egzaminus organizuoti nuotoliniu būdu.“
Pasak ministro Algirdo Monkevičiaus, jei karantinas baigsis iki birželio mėnesio, baigiamieji egzaminai būtų organizuojami įprasta tvarka.
Kitu atveju, artimiausiu metu bus parengti kiti scenarijai. Šiuo metu A. Monkevičius yra sudaręs darbo grupę į kurią yra pakviesti ir moksleivius atstovaujančios organizacijos – Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai. Europos Sąjungoje jau ne viena valstybė perkėlė egzaminus vėlesniam laikotarpiui, o Didžioji Britanija šiais metais priėmė sprendimą neorganizuoti mokinių pasiekimų patikrinimų.
Rezultatai nėra prastesni
Paklaustas apie tai, ar gali būti taip, jog šių metų abiturientų egzaminai bus prastesni, Elektrėnų ,,Versmės“ gimnazijos direktorius E. Kontrimas sakė, kad jų mokyklai tai nėra pirmas kartas, kuomet tenka teikti nuotolinį mokymą ir konsultacijas.
Tai, esą, mokykla jau darė – 2018 m. vykusio pedagogų streiko metu. Jis tikisi, kad egzaminų rezultatai nenukentės, tačiau ragina pagalvoti ministerijos atstovus ir apie kitas alternatyvas.
,,Kalbant žmogiškųjų santykių prasme, tai yra labai vertinamas dalykas. Mokykla jau galėjo keistis stipriai į gerąją pusę. Neabejoju, kad šis procesas atneš daugiau patirties mokytojams, kaip dirbti su mokiniais panaudojant inovatyvias technologijas, pamatyti naujas metodikas.
Vieni iš kitų išmoksime daug daugiau nei anksčiau. Aš tik niekaip nesupratau, kodėl anksčiau ministerija priėmė sprendimus, kad nuotolinio mokymo būdu mokyti galima tik kai kuriose mokyklose, o kitoms buvo uždrausta tokiu dirbti tokiu darbo principu. Sulaukėme neaiškių motyvų. Juk jeigu būtų toks mokymas leidžiamas anksčiau, galbūt dabar būtume susidūrę su mažesne problema“, – svarstė mokyklos vadovas.
Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius A. Daubaras, išgirdęs pareiškimus, kad egzaminų rezultatai pasirinkus nuotolinio mokymo alternatyvą gali būti prastesni, griežtai nesutinka. Jis tikino, kad akredituojant ugdymo įstaigą buvo gauta informacija, kuri parodė teigiamus rezultatus.
,,Kuomet akreditavo mūsų gimnaziją, buvo skaičiuojami ir formalūs mokinių įvertinimai. Ir įdomu tai, kad mūsų gimnazijos abiturientų egzaminų rezultatai buvo aukštesni už kitų mokyklų egzaminų vidurkį. Tai tik įrodo, jog į šią situaciją reikia pasižiūrėti kūrybiškai ir siekti, kuo įmanomų rezultatų“, - sakė A. Daubaras.