Rudenį jie rūškanais veidais traukia kas į mokslus, kas į darbus, vis dar iš galvų negalėdami išmesti paskutinių trijų savo gyvenimo mėnesių. Laiko, kai jie turėjo teisę leisti sau atsipalaiduoti gerdami alų pajūryje ar drybsodami Kipre prie mėlyno baseino vandens. Žiemą jie panirę į rutiną, jau beveik nebeprisimena praeities, atlieka savo pačių sau primestas pareigas, kad ir kokios jos bebūtų, kažkur giliai galvoje paslėpę mintį, kad pavasaris – jau ne už kalnų, o po jo bus ta vienintelė atgaiva sielai, tetrunkanti tris mėnesius. Vasara.
Pavasariui atėjus, padidėja ir noras. Noras būna įvairiu. Merginos pagaliau įlenda į gėlėtas sukneles, o vaikinai žiūrėdami joms įkandin, varvina akis. Pavasarį mes, studentai, galime leisti sau pasidžiaugti danguje ilgiau liekančia saule, besėdėdami kur nors Pilies ar Vokiečių gatvėje ir gurkšnodami alų, kuris dabar, gryname ore ir geroje draugijoje atrodo skanesnis.
Merginos garsiai juokiasi ir suka plaukų sruogas ant pirštų galiukų, kol vaikinai išpūtę krūtines pasakoja joms apie pavarų dėžes ar būties esmę. Pavasarį norisi nueiti į Užupį ir stebėti tekantį Vilnelės vandenį. Norisi užlipti ant Trijų kryžių kalno ir žvalgytis po bundančią gamtą ar miestą. Balandį paprastai nutirpus sniegui, eidamas Gedimino prospektu pastebi daug dviratininkų ir žmonių su ilgomis riedlentėmis. Peršasi mintis, kad dauguma jų šias riedlentes įsigijo vien todėl, kad taip padarė ir jų draugai, arba jų draugų draugai, arba draugų draugų draugai, arba todėl, kad jas pamatė per MTV.
Šiltiems orams atėjus, pasirodo ir naujos rūbų kolekcijos. Žiūrėdamas į žmones pradedu manyti, kad vaikinai savo išvaizdai šiais laikais skiria daugiau laiko negu merginos. Visos tos spalvotos kelnės, teptuko formos šukuosenos, batai, kurių kiekvienas neprivalo būti tos pačios spalvos ar formos, blizgančios rankinės, vis labiau panašėjančios į moteriškus rankinukus, įvairiausios formos akiniai ir peteliškės taip ir šaukia – aš individas. Aš individas, kuris formuoja savo individualumą iš gausaus prekių katalogo.
Apie kelnes ir viršutinius rūbus šnekėti net nesiimsiu, nes tam neužtektų laiko. O merginos, laikui bėgant, atrodo, atvirkščiai, savo išore tampa vis paprastesnės ir paprastesnės. Bliuzonai ir džinsai, marškiniai ir trumpi šortukai, įsigyti „Humanoje“, daugumą jų visiškai patenkina. Deja, daugumos jų burnose pastebiu cigaretę ar tabako suktinę, o susėdęs drauge su jomis prie šventinio stalo, įsitikinu, kad išgeria jos ne mažiau negu vaikinukai. Peršasi mintys apie moteriškėjančius vyrus ir vyriškėjančias moteris. Bet tuomet imu klausti savęs, ką aš laikau vyriškumu ir moteriškumu? Ar tikras vyras nuolatos kilnoja bokalą, o moteris namie verda cepelinus?
Vasarai atėjus, studentai pagaliau palieka bendrabučius. Kas pasilieka Vilniuje ieškoti išgyvenimo šaltinio statybose, kas aptarnauja klientus restoranuose, kas išvažiuoja atgal į provincijas, o kas šlaistosi gatvėmis, kišenėje žvangindami tėvų kišenpinigius... Miesto centre gyvenimas verda tik vakarais ir intensyviausias jis savaitgaliais, kai klubuose pliekia elektroninė muzika pagal kiekvieno skonį.
„Dredais“ pasidabinusį jaunuolį ar jaunuolę ali rasti „Kablyje“, „48-aštuntame ceche“ ar „Lofte“, pliekiant „psy tranc'ą“, „jungle'ą“, „drum and bass'ą“ ar „beatcore'ą“. Ten apstu panašių draugų, kurie tau priėjus draugiškai pasiūlys su jais supešti vieną suktinę ar užsimesti po „markę“, taip pasinerti į „rave'o“ muzikos bangas.
Plačiakelnis jaunimas – hip hop gerbėjai, kurių Vilniuje pastaruoju metu itin padaugėjo – renkasi taip pat „Kablyje“ ar „Lofte“, bare „Narauti“ klausytis Lietuvos reperių, kurie per pastaruosius kelis metus išgyveno savo šlovės olimpą. Repas Lietuvoje per paskutinius penkerius metus ypač išpopuliarėjo, jį kuriančių žmonių skaičius taip pat išaugo. Jie – šių laikų poetai, savo eilėse analizuojantys visuomenės procesus. Daugelis jų moralizuoja, dar dažniau – kritikuoja, bet visi mėgsta, kai koncerte fanai iškelia rankas į viršų ir jų tekstus rėkia kartu. Tokiuose koncertuose stovi apsuptas dūmų kamuolių, o rūkykloje norėdamas apsvaigti, neprivalai stengtis. Alkoholio, deja, kaip ir visi kitų subkultūrų atstovai, reperiai, kiek žinau, nevengia.
Manau, kad pagal išgertą alkoholio kiekį, niekas negali lygintis su metalistais. Jie galvas krato ant Tauro kalno esančiame klube „Metro“ ar bare „BIX“. Kaip jau minėjau, kiek teko susidurti, jie labai mėgsta gerti, bet tikiuosi, galbūt naiviai, kad dar labiau jie mėgsta koncertus, kuriose riaumojant vokalistui, iš visos širdies baladojant būgnininkui ir gitaristui galandant į gitarą pirštus, metalistai turi galimybę šokti, rėkti, trankytis vienas į kitą, kratyti galvas ir taip išlieti visą susikaupusią neigiamą energiją.
Jaunimas, kuris mėgsta batus nusmailėjančiais galiukais, blizgančias sukneles, BMW, „VW Golf“, sportinius drabužius, saulėgrąžas ir daug daug daug rusiškų keiksmažodžių renkasi naktiniuose klubuose. Neįsižeiskite, jeigu kuris nors jūsų ten lankosi. Remiuosi stereotipais. Grojant vienodiems ritmams visi mėgsta šokti kas kaip moka ir kramtyti kramtomąją gumą. Atsitiktiniai lytiniai santykiai yra viena iš svarių priežasčių apsilankyti tokio tipo klube. Na, bet tai galėtume priskirti ir kitokios muzikos gerbėjams.
Apsilankius kai kuriuose Vilniaus mikrorajonuose, pavyzdžiui, Karoliniškės ar Viršuliškės vakarais galime rasti jaunimo ir vyresnių vyriškių eiles, stoviniuojančias prie azartinių lošimų įstaigų. Tai traukos centras. Tokioje vietoje gali prisiklausyti, kad vieni vyriškiai prarado žmonas ir vaikus dėl potraukio lošimams, yra skolingi dideles sumas antstoliams, iš paskutinės algos ar pašalpos vis dar bando laimę išsilošti. Dažnai girdi „dar truputį ir išeisiu“, „jau tuoj tuoj atsuksiu ką nors gero“. Tai – užburtas ratas, iš kurio išeiti padeda tiktai stipri valia. Pamatau, kaip pasikeičia įėjusio drauo žvilgsnis, jam pasidaro neįdomu, kas vyksta aplinkui ir ką jam sakau aš. Visaip jį įkalbinėju, kad nesikeistų daugiau pinigų, bet jis manęs neklauso ir baigia išmėtyti paskutinius du šimtus litų. Aš išeinu miegoti į laukia stovinčią mašiną. Atsikeliu po šešių valandų, o jo vis dar nėra. Grįžtu ir randu jį, vis dar mėtantį litus į aparatus. Sudirgęs ir susinervinęs, pervargęs, papilkėjusiu veidu.
Vakarais kiemų „bromuose“ ar ant suoliukų rikiuojasi kiemo paaugliai, tiek vaikinai, tiek merginos. Dažnai jie geria alų ir rūko (...). Populiarus pajamų šaltinis tarp šiuolaikinio jaunimo – greitieji kreditai. Taigi imdami kreditus, už tuos pinigus jie linksminasi (...).
Didelę dalį jaunimo lydi pesimistinės nuotaikos. Jie mėgsta skųstis dėl mažų atlyginimų ir studijų, kurių tikslas tėra diplomas. Dauguma jų emigruoja ir dauguma jų pasirenka laisvalaikio leidimo būdus, kuriuos aš aprašiau. Žinoma, yra ir kitokio jaunimo. Vienaip ar kitaip, tai skatina mąstyti apie degradaciją ir progresą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!