Mano, kaip praktiko, pastebėjimai yra tokie.
Pirmiausia, nėra geras teisės aktais nustatytas socialinių darbuotojų ir individualios priežiūros personalo darbuotojų santykis. Labai klaidingas požiūris, kad su sunkią negalią turinčiu asmeniu tiesiogiai turi dirbti asmuo, kuriam netaikomi jokie išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai. Kaip darbuotojas supras agresyvaus paslaugų gavėjo kalbą, jei niekada tos kalbos nesimokė? Su šiais asmenimis turi dirbti itin aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos personalas. Tik taip bus užtikrinki kokybė, žmogaus teisės ir įgalinimas.
Dabar socialinės globos įstaigose didžioji dalis tiesiogiai su paslaugų gavėju dirbančio personalo yra individualios priežiūros personalas, kurio funkcija – tenkinti fiziologinius poreikius, o ne keisti situaciją ir įgalinti.
Taip pat būtina kuo skubiau įvesti socialinių įstaigų vadovų atestaciją. Jei įstaigai vadovauja nekompetentingi asmenys, kaip joje gali būti kokybė? Kartu su atestacija būtina vykdyti visų globos įstaigų vadovų atsiskaitymus. Veiklos ataskaitas pateikti ne formaliai, o aiškiai pagrindžiant personalo struktūrą, kvalifikacijos kėlimą, per metus nuveiktus darbus ir padarytus pokyčius. Pristatyti ne tik infrastruktūros pokyčius, o ir paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės, įgalinimo, teisių gynimo pokyčius.
Reikia kuo skubiau panaikinti pareigybių intervalą, nustatytą socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvuose. 0,16–0,3 yra be galo didelis intervalas. Kaip žinoma visos įstaigos turi tik minimumus.
Labai svarbu, kad mokymus praktikams turi organizuoti praktika užsiimantys žmonės, o ne brangiai kainuojantys teoretikai, kurie niekada nedirbo su ypatingu asmeniu. Socialinio darbo metodinių centrų idėja yra nuostabi – ją reikia plėtoti ir puoselėti. Gal šie centrai galėtų organizuoti tikslinius mokymus? Jiems reikalingi etatai šiai veiklai plėtoti. Tai galėtų būti įstaigos, atsakingos už kokybišką kvalifikacijos kėlimą regionuose.
Ypatingai svarbu kas kiek laiko patikrinti, ar įstaigos atitinka licencijos reikalavimus. Įstaigą, kurioje dirbu, licenciją gavo 2014 m. ir nė karto nebuvo patikrinta, ar iki šiol ji atitinka reikalavimus. Licencijavimo tvarkoje reikia įvesti daugiau darbo kokybės reikalavimų. Individualių licencijavimo tarnybos pokalbių su paslaugų gavėjais ir jų artimaisiais, personalu. Kad pamatytų ne tik paradinį įstaigos veidą, bet ir virtuvę. Kad įvertintų įstaigos stiprybes, individualumą, išskirtinumą, ne tik formaliai patikrintų rankenas.
Priimant sprendimus, diskutuojant, Ministerijai reikia kalbėtis su praktikais, su įstaigomis ir keisti teisės aktus pagal poreikį. Labai tikiuosi, kad mano pastebėjimai bus išgristi ir situacija pradės keistis.
