aA
Aš čia papasakosiu savo draugo istoriją. Pavadinkime jį Rolandu. 2006 – taisiais metais Rolandas su trimis dvylikamečiais sūnumis ir savo partneriu emigravo iš Lietuvos į Prancūzijos pietus, sukūrė ten sėkmingą vaistažolių verslą ir dabar galvoja apie grįžimą į Tėvynę. Šią istoriją pateikiu pirmuoju asmeniu – tarsi tai būtų Rolando laiškas.
© Shutterstock

Netikėtas posūkis

Po rimto sumušimo mane slaugė tokia Loreta. Kada motinos atstumtas atvažiavau į Vilnių prieš porą metų, ji buvo pirmas žmogus, ištiesęs man pagalbos ranką. Dabar ji mane uoliai slaugė beveik du mėnesius.

Tarp lesbiečių yra daug moterų, kurios nori auginti savo vaiką. Šiais laikais moters apvaisinimą galima suorganizuoti ir be vyro dalyvavimo, bet tada jis buvo reikalingas būtinai. Tarp lesbiečių anais laikais buvo gana populiaru tokios paslaugos prašyti savo draugų gėjų. Kai kurios už tai net paklodavo nemažas sumas.

Kai tik pasirodžiau Vilniuje, aš, kaip naujokas, iš karto gavau kelis panašius prašymus – pasiūlymus. Pirmoji tai padarė Loreta. Aš jai sąžiningai prisipažinau, kad galiu nesugebėti, nes neturėjau jokios seksualinės patirties. O dar svarbiau buvo tai, kad mano vertybės neleido neatsakingai mėtyti vaikų po pasaulį. Tą patį sakiau ir kitoms moterims.

Dabar, kai Loreta mane slaugė, vėl nejučia grįžome prie vaikų temos. Ji buvo labai švelni moteris ir kitu atveju tikrai galėčiau ją pamilti, tačiau aš galvojau apie bendrą gyvenimą su savo draugu. Nežiūrint visko, mes su Loreta susitarėme dėl vaiko. Tik aš iškėliau kelias sąlygas: būsiu oficialus to vaiko tėvas ir nors gyvensime atskirai, bet lygiomis teisėmis su Loreta dalyvausiu vaiko gyvenime bei visuose reikalinguose sprendimuose dėl jo.

Ji pastojo sėkmingai. Ta proga mes su draugu persikėlėme gyventi arčiau jos namų, kad galėtumėm ją dažniau lankyti, o reikalui esant ir prižiūrėti. Viskas vyko gana sklandžiai.

Vieno apsilankymo pas gydytoją metu, kada jau tikėjomės išgirsti informaciją apie kūdikio lytį, mes sužinojome tai, kas apvertė mūsų gyvenimus aukštyn kojomis: trynukai!

Tokia žinia buvo visiškai netikėta. Mes nebuvome pasiruošę trims vaikams. Ypač aš. Ši žinia pakeitė viską: staiga tapome savo avantiūros įkaitais.

Vietoje buvusio plano, kuris leido mums su Loreta gyventi atskirus gyvenimus, turėjome sugalvoti kažką kitą, kas užtikrintų trijų vaikų ateitį, o man dar nebuvo nė dvidešimties... O dar gėjus!..

Nusprendėme tuoktis. Tik šitaip galėjome užtikrinti stabilią ateitį savo vaikams. Mano draugas neprieštaravo, nes mūsų romantiniam ryšiui vedybos nekėlė grėsmės. Neprieštaravo tam ir Loretos širdies draugė.

O aš, netikėtai įklimpęs į vedybas su moterimi, nusprendžiau, kad tai puiki proga pataisyti santykius su savo šeima. Namuose nebuvau daugiau nei metus laiko – nuo tada, kai susimušėme su tėvu. Mama ir seserys slapta nuo tėvo palaikė su manim ryšį, bet tėvas liko kietas: „Jeigu jis toks – tai man ne sūnus“.

O jeigu kitoks, tai ką? Jau sūnus? Prašau, tėve!

Vieną saulėtą rudens dieną, aš paėmiau Loretą už rankos ir nuvažiavau į savo kaimą:

– Mes tuokiamės ir laukiamės trynukų!

– Tai pati laimingiausia diena mano gyvenime! – apsiverkė mama.

O tėvas vaikščiojo visas švytėdamas ir negalėdamas patikėti atsargiai vis čiupinėjo Loretos pilvą. Jis kategoriškai pareiškė, kad vestuves kelsime čia, kaime ir paprašė manęs, kad grįžčiau gyventi namo.

Mes persikraustėme į kaimą. Tėvas jau buvo sukūręs nemažą ūkį.
Aš įsijungiau į darbą. Tuo pačiu ėmėme statyti savo namus. Loreta laukėsi. Mama skraidė devintame danguje. Tėvas tapo daug linksmesnis.

Vieną kartą, kai buvome tik dviese, mama grįžo prie homoseksualumo temos. Ji papasakojo, kad tėvas mano laikiną „nuokrypį nuo normos“ suprato kaip jaunatvišką paikumą ir dabar jau, jo nuomone, viskas susitvarkė. O kaip yra iš tikrųjų, atsargiai paklausė ji tada? Mama mane jautė kur kas labiau nei tėvas ir abejonių ji turėjo. Aš gi tuo metu nesiruošiau griauti sukurtos laimės iliuzijos ir tepasakiau:

– Palikime tą temą ramybėje. Gyvenimas atsakys į visus klausimus. Mūsų laukia laiminga ateitis – mėgaukis gyvenimu, mama.

Su savo draugu bendravau slaptai. Tiesa pasakius, mes niekada nebuvome vieša pora. Anais laikais tai buvo neįmanoma. Bet dabar buvome dar paslaptingesni.

Gimė trys nuostabūs berniukai. Atrodėme ideali šeima: trynukai, nauji namai, perspektyvus ūkis, o čia dar Lietuva netikėtai greitai susiprotėjo dekriminalizuoti homoseksualius santykius – tiesiog gyvenk ir mėgaukis.

Mes taip ir darėme. Tikrai nejaučiau didelio diskomforto gyvendamas su Loreta. Ji buvo labai miela ir švelni moteris. Dievaži, jei gimčiau heteroseksualu – būčiau laimingiausias vyras savo kaime! Mūsų santykius labai gražiai į vietas sudėliojo vaikai – jie buvo nuostabūs, augo laimingi ir džiugino visus aplinkui.

Visi buvo patenkinti: Loreta vėl tyliai pradėjo susitikinėti su savo drauge, mama su didžiausiu malonumu puolė į trynukų priežiūros rutiną, tėvas piešė šviesias ateities vizijas, o aš gyvenimu taip pat nesiskundžiau.

Tiesos akimirka

Lietuvai įstojus į Europos sąjungą LGBT bendruomenėje kilo sujudimas. Lietuvos įsipareigojo laikytis Žmogaus teisių konvencijos ir tai kėlė vilčių, kad pagaliau mus pripažins žmonėmis. Mes artimoje aplinkoje kažkaip naiviai galvojome, kad teisinė LGBT aplinka pasikeis ir greitai tapsime lygiateisiais visuomenės nariais.

Ištekėjo seserys. Netikėtai mirė tėvas. Aš automatiškai užėmiau jo vietą šeimoje. Tuo pačiu mes su Loreta ėmėme kalbėtis apie mūsų dviprasmišką situaciją, aš norėjau legitimuoti savo prigimtį bent jau šeimoje.

Vieną vakarą pasikalbėjau su mama. Aš jai papasakojau apie nematomą savo gyvenimo pusę: kaip iš manęs tyčiojosi, kaip mane mušė, kaip aš mušiau, Loretą, savo draugą – viską. Ji klausėsi ir verkė. Sakė nekreipti dėmesio į jos ašaras ir kalbėti. Viską, kiekvieną smulkmeną. Aš pasakojau, o ji verkė. Ir aš verkiau. Ir seserys verkė.

Kai baigėme, mama apsikabino mane ir pasakė:
– Kas beįvyktų – visada būsiu su tavimi.

Istorijos tęsinys trečiojoje dalyje

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išvažiavo gyventi į užsienį ir pamatė Lietuvą kitomis akimis (61)

Jau porą metų gyvenu ne Lietuvoje, bet nuolat grįžtu, domiuosi, kas vyksta šalyje, domiuosi...

Meilė iš pirmo žvilgsnio: atsiliepk, gražuole, raudona suknele (107)

Idėja apie romantiškai susiklostančią meilę iš pirmo žvilgsnio bent kartą gyvenime, matyt, yra...

Šeimos pajamos – 2000 eurų: papasakojo, kaip išgyvena ir kam daugiausiai išleidžia (141)

Keli straipsniai pasirodė, kaip išgyvena iš 650 eurų , kaip sutaupo 400 eurų, uždirbdamas 466...

Pasidalijo išgyvenimo patirtimi: uždirbu 466 eurus, kas mėnesį sutaupau 400 (1117)

Turbūt daug kam perskaičius rašinio pavadinimą kilo klausimas „kas čia per nesąmonė?“,...

Meilės trikampis: nenoriu būti meiluže, bet jei paskambinsi, atsiliepsiu (39)

Esu trikampyje. Kaip jaučiuosi? Lyg kampe. Patarti, kaip meilės ir pasitikėjimo neįsprausti į...

Top naujienos

Orai: šaltis parodys savo nagus (5)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (62)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (416)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

(Ne)Grįžtu. Apie tradicijas mirusįjį šarvoti lovoje ir emigracijoje palaidotus lietuvius (26)

Kai kurie nė neketina grįžti iš emigracijos, kiti apie tai svajoja dešimtmetį, o dar kiti...

Kaltinimų dėl neva išsigalvoto neįgalumo sulaukusi Antonovienė pratrūko: tik retas žino, kokią kainą moku už sportą (178)

„Mafijos tėvu“ vadinamo Vido Antonovo žmona Rima neseniai ir vėl atsidūrė dėmesio centre....

Miestietis laimingas pabėgęs į ekologišką vienkiemį, kuriam valdininkai net nesuteikia adreso (20)

Jei kadaise kauniečiui Tomui Didžiuliui kas būtų pasakęs, kad jis, tikras miesto vaikas, augęs...

Puikų Messi smūgį atrėmęs vartininkas nesulaikė „su mėsomis“ taranavusio Suarezo epizodo įrašas

Ispanijos „ La Liga “ čempionate 20-ame ture sunkią pergalę pasiekė namuose rungtyniavusi...

Po vandentiekio avarijos Vilniuje pagaliau gera žinia vairuotojams

Ketvirtadienį, sausio 17 d., apie 16.23 val., Vilniuje , Žemaitės g., trūko vandentiekio...

Rimvydas Valatka. Antrasis Mesijo atėjimas – iš Rusnės betliejaus (1085)

Vieni statė postamentus Raiteliui ir Basanavičiui. Kiti už valdiškus pinigus statėsi estakadą...

Atleisk ir pamiršk: kaip išsilaisvinti iš pykčio, pagiežos ir skausmo (10)

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs...