Pastaba: Visa istorija ir jos personažai yra išgalvoti, galimi vardų ar įvykių sutapimai visiškai atsitiktiniai ir neturintys nieko bendro su realiais žmonėmis ar realiais įvykiais.
Vladimiras Putinas
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

2014 m. ruduo. Kremliuje susirinkę įtakingi Rusijos politikai ir jėgos struktūrų atstovai vertina karinių kampanijų Gruzijoje (2008) ir Ukrainoje (2014) pamokas. Autokratinis Rusijos prezidentas (nedidelio ūgio, galimai latentinis gėjus, kankinamas nostalgijos SSRS laikams) nepabūgęs abiejų kampanijų metu Vakarų pademonstruotos „minkštosios galios“ pasiūlo Lietuvos okupacijos planą „Strekoza 2.0“. Atitinkamoms Rusijos tarnyboms nurodoma pradėti pasirengimą jo įgyvendinimui. Rusų generolai krizena – vienintelė tikrai kieta „kietoji galia“ yra Rusijos karinė galia. Drebėkit, „minkštagaliai“!

2017 m. pavasaris. Lietuvos Respublikos Seimas (manoma, kad aktyviai palaikomas kai kurių Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojų) priima naują Lietuvos tautinėms mažumoms skirtą įstatymą. Įstatymas tautinių mažumų švietimo įstaigas įpareigoja kiekvieną darbo dieną pradėti nuo „Tautiškos giesmės“ giedojimo. Įstatyme numatoma, kad lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikys tik tie tautinių mažumų atstovai, kurie be klaidų iš atminties padeklamuos Kristijono Donelaičio poemą „Metai“.

2017 m. pavasaris-vasara. Vilniaus krašte ir kituose Lietuvos miestuose prasideda masinės tautinių mažumų atstovų (daugiausia – lenkų ir rusų) demonstracijos prieš naująjį įstatymą. Tautinių mažumų atstovų protestai vyksta spontaniškai ir dažnai pažeidžiant protestų rengimo tvarką reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Radikaliai nusiteikusius lenkų ir rusų protestuotojus mėgina sutramdyti už viešąją tvarką atsakingi pareigūnai. Jiems į pagalbą veržiasi trumpai kirptas patriotiškai nusiteikęs jaunimas (galimai susijęs su Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje arba kai kuriais jos darbuotojais). Teisėsaugos pareigūnams nepavyksta užtikrinti viešojo saugumo. Vietos ir tarptautinė žiniasklaida užfiksuoja keletą susirėmimų, kuriuose patriotiškai nusiteikęs jaunimas jėga atsako į tikras (o gal tariamas?) lenkų ir rusų radikalų provokacijas. Kraujas liejasi laisvai... Kruvini Vilniaus įvykiai rodomi per visus Rusijos TV kanalus ir pagrindinėse Vakarų TV kanalų žinių laidose. Kai kurie Lietuvos politinės scenos veikėjai pasauliui trimituoja – savi vėl šaudo į savus!

Tuo metu Lietuvos lenkų tautinės mažumos lyderiu pasiskelbęs Valdemordas (nepainioti su Valdemaru arba Voldemortu!) „deda ant Lietuvos“ Varšuvoje, Briuselyje ir Maskvoje. Jis aiškina, kad Lietuvos Seimas priėmė fašistinį ir ksenofobinį įstatymą, o teisėtai protestuojančių tautinių mažumų atstovų atžvilgiu yra taikomos neproporcingai griežtos represinės priemonės. Jis aiškina, kad jau maždaug 20 metų Lietuvoje grubiai pažeidinėjamos žmogaus ir tautinių mažumų teisės, kurios net SSRS laikais buvo užtikrinamos geriau. Ir taip toliau, ir panašiai. Valdemordas visų Lietuvos tautinių mažumų vardu Rusijos ir Lenkijos prašo nedelsiant suteikti „engiamiems“ mažumų atstovams visokeriopą pagalbą.

Diena X. Per keletą valandų visi Lietuvoje esantys strateginiai objektai (paštas, LRT grupė, privačios telekomunikacijų kompanijos, Prezidentūra, Vyriausybė, Seimas, Vilniaus miesto savivaldybė, Tarptautinis Vilniaus oro uostas) yra užimami gerai ginkluotų ir uniformuotų asmenų be atpažinimo ženklų. Ant Gedimino pilies bokšto suplėvesuoja Lenkijos vėliava, kurią iškelia automatais ginkluoti kaukėti rusakalbiai. Lietuvos kariuomenės bazės yra apsuptos gerai ginkluotų ir specialiai parengtų „liaudies savigynos būrių“, kuriuos palaiko iš Kaliningrado į Lietuvos teritoriją įsiveržusi nepaženklinta karinė technika (kariniai šarvuočiai, lėktuvai, laivai). Rusijos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad Rusijos kariuomenė, siekdama apginti tėvynainius, yra visiškai pasirengusi Lietuvos teritorijoje imtis aktyvių kovinių veiksmų.

Zoknių oro uoste budėję NATO oro policijos naikintuvai neaiškiomis aplinkybėmis atsiduria Estijos teritorijoje. Baltijos šalių oro erdvės kontrolę perima Rusijos „MiG-29“ ir „Su-27“ naikintuvai dislokuoti Balarusijos Baranoviči miesto rajone esančioje karinių oro pajėgų bazėje. Lietuvos kariuomenės (kurios: a) finansavimas vis dar nesiekia 2 proc. BVP; b) Karo akademijos auklėtiniai vis dar nėra mokomi asimetrinio kariavimo yaptybių) veiksmai yra visiškai paralyžiuoti. Kariai be atpažinimo ženklų (gal banditai, gal teroristai, o gal – rusų desantininkai?) taip pat blokuoja kitas už saugumą Lietuvoje atsakingas valstybines institucijas.

Diena X+1. Visuose pagrindiniuose Lietuvos keliuose „liaudies savigynos būrių“ nariai įrengia „patikrinimo postus“. Pagrindinių Lietuvos valstybės institucijų ir žiniasklaidos priemonių tinklalapiai yra atakuojami (rengiamos DOS ir DDOS tipo atakos) niekam nežinomų „hakerių“. Interneto vartotojams Lietuvoje nebepasiekiami Elektroniniai valdžios vartai ir įvairūs kiti internetiniai vartai į laisvąjį pasaulį. Vilniaus gatvėmis žygiuoja būriai antieuropiečių, pacifistų ir visokių „šliužų“, kurie skelbia, kad Lietuva turi būti suvereni, neutrali ir žemės užsieniečiams neparduodanti valstybė, palaikanti ypatingus santykius su Rusija.

Užgrobtame Lietuvos Respublikos Seime susirinkę tautinių mažumų atstovai ir kelios dešimtys į jų pusę perėjusių lietuvių politikų teigia, kad jie laikinai perima valdžią ir atsakomybę už saugumo situaciją Vilniaus apskrityje bei likusioje, neramumų apimtoje, Lietuvos teritorijos dalyje. Autonomiją paskelbusio Vilniaus krašto vadovo pareigas laikinai pavedama eiti Lietuvos lenkų lyderiui Valdemordui ir jo pavaduotojui Vladimirui. Naujieji Vilniaus krašto vadovai oficialiai kreipiasi į Lenkijos, Rusijos ir kitų užsienio valstybių politinius vadovus, kad šie padėtų stabilizuoti saugumo situaciją regione ir užtikrintų prieš Lietuvos ultranacionalistus sukilusių tautinių mažumų atstovų saugumą.

Naujoji Vilniaus krašto valdžia lenkų kalbą paskelbia oficialia Vilniaus krašto kalba ir taip visiškai įteisina Lenkijos valstybinių rašmenų naudojimą. Per keletą valandų visi Vilniaus ir Vilniaus rajono gatvių pavadinimai išverčiami į lenkų kalbą. Vilniaus krašto gyventojams aktyviai dalyjami Rusijos Federacijos pasai ir Lenko kortos.

Rusijos Federacijos Centro ir Vakarų karinėse apygardose skelbiama kovinė padėtis ir parengtis. Prie Lietuvos sienų dislokuojami papildomi priešlėktuvinės gynybos kompleksai S-300. Kremlius skelbia, kad Rusijos ir Baltarusijos karinės pajėgos prie Lietuvos sienų surengs neplanuotas karines pratybas, kuriose dalyvaus maždaug 60 000 karių. Sakoma, kad pratybų metu bus imituojama kontrteroristinė operacija.

Dalis Lietuvos politinės vadovybės yra susitelkusi Kaune, dalis – pabėgusi į Angliją, dalis – perėjusi į Kremliaus pusę. Istorinėje prezidentūroje Kaune „liaudies savigynos būrių“ užblokuoti Lietuvos politiniai lyderiai smerkia Rusijos remiamus „nesantaikos kurstytojus“ ir prašo skubios tarptautinių organizacijų bei užsienio sąjungininkų pagalbos.

Kaip į Lietuvos teritorijos de facto okupaciją reaguoja tarptautinė bendruomenė?

Jungtinės Tautos. JT generalinis sekretorius sako, kad saugumo situacija Lietuvoje jam kelia rimtą susirūpinimą. Jis griežtai pasisako prieš bet kokį jėgos naudojimą. JT generalinio sekretoriaus teigimu, visos konflikto šalys turi susilaikyti nuo prievartos ir nedelsiant pradėti taikų dialogą.

JAV. Žiniasklaidoje skelbiama, kad JAV prezidentas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu. JAV prezidentas Rusijos prezidentui išreiškė didelį susirūpinimą dėl grasinimų įvesti į Lietuvos teritoriją kariuomenę. Pokalbio metu JAV prezidentas pastebėjo, kad Rusijos veiksmai pažeidžia daugelį dvišalių ir daugiašalių susitarimų.

JAV žvalgybos bendruomenės vertinimu, galima Rusijos karinė agresija prieš Lietuvą yra Kremliaus blefas. Rusija elgiasi agresyviai ir neteisėtai, tačiau rimtam kariniam konfliktui nėra pasirengusi ir nusiteikusi. Vis dėlto, JAV vadovybės sprendimu, į Baltijos jūrą yra siunčiamas lėktuvnešis „USS George H.W. Bush“.

NATO. Briuselyje NATO rengia nepaprastąjį pasitarimą dėl situacijos Lietuvoje. NATO generalinis sekretorius smerkia Rusiją dėl karinės eskalacijos ir reiškia rimtą susirūpinimą dėl galimų tolimesnių Rusijos veiksmų.

JAV atstovybė prie NATO svarsto, kaip elgtis dėl 1949 m. Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo. Amerikiečiai dėl Lietuvos saugumo užtikrino nenori įsivelti į karinį konfliktą su Rusija ir pradėti Trečiąjį pasaulinį karą. Gudresni amerikiečiai prisimena, kad Aljanso sutartyje esama teisinių išlygų, kurios neįpareigoja JAV į vienos iš Aljanso narių užpuolimą atsakyti būtinai kariniais veiksmais.

Rusija. Rusijos Federacijos taryba vienbalsiai patenkina šalies prezidento prašymą dėl ginkluotos jėgos panaudojimo Lietuvoje, kol bus normalizuota visuomeninė politinė padėtis kaimyninėje šalyje. Rusijos prezidentas spaudos konferencijoje teigia, kad negali tėvynainių palikti nelaimėje. Mes savų nelaimėje nepaliekame! Be to, jis sako, kad negali abejingai stebėti, kaip Lietuvoje yra liejamas slavų (taip pat lenkų) kraujas, o „sovietiniai kariai išvaduotojai“ Lietuvoje tapatinami su nacių kariais, lietuvių politikų iniciatyva kitaip klastojama istorija. Rusijos preizdentas pasauliui skelbia, kad suteikia sau teisę Lietuvos tautinių mažumų apsaugai panaudoti visas turimas priemones, taip pat ir karines.

Pasak Rusijos prezidento, Rusija yra pasirengusi Lietuvoje vykdyti plataus masto „humanitarinę operaciją“. Jo teigimu, „liaudies savigynos būrių“ nariai nėra Rusijos kariai ir Maskvai visiškai nepavaldūs. Tiesa, Vakarų žiniasklaidos priemonėms „liaudies savigynos būrių“ nariai patvirtina, kad tarnauja Rusijos karinėse pajėgose.

ES. Sudėtingai situacijai Lietuvoje aptarti Briuselyje į skubų susirinkimą renkasi ES užsienio reikalų ministrai. Jie svarsto galimas politines ir ekonomines sankcijas Rusijai. Sankcijų įvedimo idėją aktyviai palaiko Didžioji Britanija, Airija, Danija, Suomija, Švedija, Rumunija, Čekija, Estija ir Latvija. Sankcijų įvedimui griežtai nepritaria Vokietija, Austrija, Prancūzija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras ir Beneliukso šalys. Sankcijų priešininkės tvirtina, kad dėl susidariusios situacijos didelė dalis kaltės tenka Lietuvos politikams, o Rusijos erzinimas, žvelgiant iš ES pozicijų, yra nereikalingas, neprotingas ir nenaudingas.

Vokietija ir Prancūzija visas konfiktuojančias puses ragina susilaikyti nuo neapgalvotų veiksmų ir įtampos eskalavimo. Berlynas į Vilniaus kraštą siūlo siųsti tarptautinius ES ir ESBO stebėtojus. Tokiam vokiečių siūlymui pritaria dauguma ES valstybių narių ir JT generalinis sekretorius.

Lenkija. Lenkijos vadovybė yra sunerimusi dėl saugumo situacijos Lietuvoje ir ypač Vilniaus krašte. Kita vertus, Lenkijos vadovai pastebti, kad dėl susidariusios situacijos dalį kaltės turėtų prisiimti ir Lietuvos politikai, kurie daugiau nei 20 metų rimtai nereagavo į vietos lenkų nuoskaudas. Prisimindama šviesesnius dvišalių santykių momentus, Lenkijos vadovybė vis dėlto siūlo nedelsiant šaukti NATO susirinkimą pagal Aljanso sutarties 5-ąjį arba 4-ajį straipsnius.

Latvija ir Estija. Latvija ir Estija pasisako už neatidėliotiną saugumo situacijos Lietuvoje stabilizavimą. Tačiau, bijodamos savo gausių rusakalbių mažumų neprognozuojamų veiksmų, Latvijos ir Estijos vyriausybės vengia konflikto eskalacijos ir pernelyg aštrios Maskvos kritikos.

***

Primenu, kad visa ši istorija (su visais jos veikėjais) yra išgalvota. Kita vertus, kas galėtų paneigti, kad...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaizdas Kėdainių poliklinikoje sukrėtė: kol visuomenė tylės, tol niekas nesikeis (17)

„Tokia situacija man primena 1980 m.“, – DELFI redakcijai piktinosi moteris, kurią šokiravo...

Prajuokino Turgelių gyventojos reakcija į Vėlyvio provokaciją: kas darosi Lietuvoje? (170)

Atsitiktinai sužinojau apie Emilio Vėlyvio darytą šou bažnyčioje. Užmečiau akį. Nieko...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (23)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Eksperimentas „Laikinoji emigracija“ arba pusamžio perspektyvos Vokietijoje (30)

Išbandyti save laisvoje darbo rinkoje užsienyje knietėjo man jau seniai. Šioje vietoje, manau,...

Eksperimentas pažinčių svetainėje: tinderio princų pasiūlymai ir gvazdikų pasimatymas (143)

Turbūt dažnas vyras turi draugę/kolegę/sesę, kuri yra ištarusi frazę panašią į „Tinderis...

Top naujienos

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (22)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (5)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (69)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (348)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Intrigos nebelieka: broliai Lavrinovičiai karjerą tęs Prienuose ir klausys Šeškaus nurodymų (4)

Po dvejų metų Panevėžyje broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai kelsis į Prienus, kur...

Šią šeimą prisimena kiekvienas lietuvis, tačiau tik retas žino, ką jai iš tiesų teko iškęsti (69)

Jie – broliai dvyniai. Ji – vyresnioji sesuo, vadinta eterio lakštingala. Visi trys bajoriškos...

Kaip vasaros užbaigtuvių metu rengiasi stilingi sostinės gyventojai (21)

Besibaigianti vasara Vilniuje vis dar gena sostinės gyventojus ištrūkti į miestą, nes saulėtų...

Inga Stumbrienė su šeima Singapūre apsistojo viename prabangiausių viešbučių: įspūdis – neišdildomas (91)

Po 14-ųjų vetuvių metinių minėjimo Balyje verslininkai Inga ir Aivaras Stumbrai apsistojo...

Pasaulyje išgarsėjusį šokoladą kuriantis lietuvis: kartumas – prasto šokolado požymis (8)

Šokoladas tikrai ne saldainis – tai labai išlepęs kakavos vaisiaus produktas, sako rankų darbo...

Nausėda pasveikino važiuojančius apsipirkti į Lenkiją (583)

Pirmadienį „Žinių radijuje“ viešėjęs Gitanas Nausėda kiek netikėtai pasidžiaugė į...