„Praėjus trims mėnesiams būčiau buvusi labai laiminga, jei būčiau išgirdusi bet kokį keiksmažodį, kad tik jis būtų ištartas lietuviškai!“, - pusmetį, praleistą Škotijoje, prisimena Rima. Išvykusi nemokėdama kalbos, iš pradžių ji svečia šalimi žavėjosi, tačiau po kurio laiko suprato – jaustis lyg naminiam gyvūnėliui, kuriuo rūpinamasi, bet pačiam nieko daryti nepavyksta, ji nenori.
Niujorke vykstančiame madų šou “Apsirengęs kiltu” (škotišku sijonėliu) dalyvauja netgi mažas šunelis.
© Reuters/Scanpix

Su kuo tik pašnekėdavau, praktiškai kiekvienas žmogus galėdavo papasakoti, kad jo šeimos narys,(draugas, giminaitis) yra išvykęs į užsienį užsidirbti ir kaip jam sekasi.O sekdavosi lyg ir neblogai, ypač jaunimui (o gal nepasakodavo, jei nesisekdavo?). Smalsu ir man pabandyti, labai smalsu.

Nebepriklausau jaunimui, nemoku anglų kalbos, tačiau ir tokie gi važiuoja - ir nieko, neprapuola...O čia kaip tik buvau atleista iš darbo, taigi, nieko nelaukdama, susiradau giminaitę Škotijoje, kuri mielai sutiko mane kurį laiką priglausti ir net padėti susirasti darbą.

Taigi, išvykau iš Lietuvos jau vėlų rudenį ir išsyk buvau pakerėta neregėtu šalies grožiu. Jūra, o, jūra! Seniau kasmet išleisdavau nemažą sumą pinigų, kad tik galėčiau nors kelias valandas praleisti Palangoje, arba pusdienį pasideginti Šventosios paplūdimyje, na, o jei nusišypsodavo laimė atsirasti Nidoje, kur susilieja marios su jūra, taip ir stovėdavau žado netekusi ir pamiršusi viską aplinkui.

Dabar jūrą mačiau kasdien. Kasdien galėjau braidyti, žvelgti į baltas bangų keteras, fotografuoti kriaukles. Net naktį pabudusi prieidavau prie lango žvilgtelėti - potvynis dabar ar atoslūgis? Giminaitė mielai supažindino mane su Edinburgu, kurio širdyje ant kalno stūkso išdidi pilis, o prie kalno papėdėje esančio ežeriuko gulbės ir antys prieina prie žmogaus arti arti ir reikalauja duonos, o balandžiai net nereikalauja - patys tupia ant peties, ant rankos ir griebia duoną. Parodė ji ir mažus, jaukius miestelius, kur po medžius šokinėja voverės, kur ant tako ramiai sau tupi laukinis triušis ar per gatvę krypuodamas eina fazanas...

Dirbau mažame fabrikėlyje (tiesa, ne kasdien, nešiodavau ir kraudavau tokias dėžutes). Praėjo savaitė, kita, ir jau galėjau leisti sau užeiti į „svarainių“ parduotuvę - taip, taip, „svarainių“, kur galima įsigyti prekių po svarą. O ką? Juk puiku nusipirkti už du svarus tris sukabintas poras kojinių ar už vieną svarą - porą reikalingų pirštinių, ar net lietuviškos „Pergalės“ saldainių dėžutę...

Tai buvo jau mano uždirbti pinigai, kurių dalį pamažu taupiau vežtis į Lietuvą. Taip praėjo koks mėnuo ir viskas atrodė lyg ir neblogai, jei ne keistos mintys mano galvoje... Atslūgus susižavėjimo bangai pradėjau į viską žiūrėti kritiškai. Škotijoje gyvenantys žmonės, nors ir malonūs, man pasirodė negražūs - gan tipiškas vaizdas, kai moteris, pavyzdžiui, vedasi du šunis. Šunys prižiūrėti, su paltukais, su kaspinukais, o pati moteris, matosi, gerą pusmetį jau nebuvusi kirpykloje.

Arba eina vaikinas su puikia striuke. Nevalingai nuleidžiu akis ir matau jo purvinus batus ir apibrizgusius džinsus. O pamatyti moterį, kaip įprasta Lietuvoje, avint batelius ant aukštų kulnų - retenybė. Didžiausią juoką sukėlė plakatas ant parduotuvės durų, skelbiantis, kad į parduotuvę negalima užeiti vilkint...pižama!

Praėjus porai mėnesių kritiškos ir liūdnos mintys mane atakavo dar labiau. Staiga suvokiau, kokia esu vieniša svetimoje šalyje. Aštuonias valandas dirbi salėje, pilnoje žmonių, ir su jais gali pasišnekėti tik gestais, kadangi jie kalba anglų, čekų, lenkų kalbomis. O atėjus laisvadieniui gali miegoti, valgyti, gali įlipti į autobusą ir nuvažiuoti į kitą miestelį, bet su niekuo negali pasišnekėti!

Praėjus trims mėnesiams būčiau buvusi labai laiminga, jei būčiau išgirdusi bet kokį keiksmažodį, kad tik jis būtų ištartas lietuviškai! Apie tokią prabangą kaip lietuviška knyga net svajoti nedrįsau.Taigi, pradėjau braukti dienas kalendoriuje ir skaičiuoti, kiek dar liko iki išvykimo.

Praėjo dar mėnuo. Buvo pavasaris. Pievose žydėjo laukiniai narcizai ir buvo labai gražu. Pajutau nenusakomą norą užeiti į kokią kavinę, na, kaip įprasta Lietuvoje. Pasakiau apie tai savo giminaitei, tačiau ji į tai pažiūrėjo kažkaip skeptiškai ir atsakė - „Tai yra brangu, o kavos galime ir namuose išgerti“. Tuomet pridūrė - „gal nuvažiuokim į svečius, pažiūrėsi, kaip žmonės gyvena“.

„Į svečius“ atrodė taip - žmonės mus sutiko maloniai, pasiūle arbatos ar kavos, visi su dideliais pilnais puodeliais susėdo ant kilimo ir bendravo. Žinoma, angliškai. Aš nebendravau, nes kalbos nesuprantu, tik šypsojausi vieną valandą, antrą, trečią... Paskui šypsotis praėjo noras... Važiuojant namo jaučiausi lyg koks naminis gyvūnėlis, kurį myli, glosto, juo rūpinasi, tačiau jis gyvena lyg stiklainyje, viską mato, o padaryti savarankiškai nieko negali...

Praėjus pusei metų pagaliau įsėdau į lėktuvą. Mintys sukosi dvejopos. Buvau labai dėkinga savo giminaitei už jos nuoširdų rūpestingumą, už galimybę pažinti Škotiją. Buvo ir kitų minčių, tiksliau, keli neapsakomai stiprūs norai:

1. Važiuoti autobusu ir girdėti žmones tarpusavyje kalbant man suprantama kalba;
2. Pamatyti troleibusą;
3. Apsiauti batus ant aukštų kulniukų;
4. O svarbiausia - jaustis pačiai savimi, o ne mylimu žvėreliu už stiklo sienos...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ieškojo vaikino „Tinderyje“: papasakojo apie dažniausiai jų daromas klaidas (49)

Pradėsiu nuo to, kad man 25 – eri metai, gyvenu Kaune ir jau esu baigusi studijas. Beveik iš karto...

Septyniolikmetis suskaičiavo: verslą geriau kursiu užsienyje (55)

Verslas – įdomi ir pilna iššūkių veikla. Jis gali mano tikslus ir idėjas paversti realybe. Aš...

Pažįstamo atsiųsta nuoroda paskatino susimąstyti: Lietuvoje tik dirbdamas visą parą, uždirbsi kaip užsienyje? (58)

Vienas geras mano rusakalbis bičiulis į protingą mano telefoną atsiuntė Rusijos žiniasklaidos...

Mergina ar kompiuteriniai žaidimai? Jaunuolis priėmė sunkų sprendimą (155)

Niekada negalvojau, kad man taip gali nutikti. Aš turiu priklausomybę kompiuteriniams žaidimams....

Siūlo pertvarkyti darželių valdymo sistemą – kiekvienam mikrorajonui po vieną vadovą ir pavaduotoją (45)

Kadangi dabar visi, kas netingi siūlo idėjas Lietuvai, tai nutariau ir aš prisidėti prie...

Top naujienos

Tragedija, kuri lig šiol stovi akyse: šį nusikaltėlį privalome įkalinti iki gyvos galvos (8)

Laikas negydo žaizdų – kiekvieną dieną prieš akis stovi tragiškai pasibaigusios nakties...

Kaip sovietų gamybos „Concorde“ konkurentas virto viena didžiausių civilinės aviacijos nesėkmių (214)

Kai sovietų gamybos „ Concorde “ konkurentas 1971 metais per Paryžiaus aviacijos šou pirmą...

Vietoj emigracijos pasirinko Lietuvos kurortinį miestelį: kai jūs dirbate – mes čia ilsimės (44)

Vos keliems vasaros mėnesiams padirbėti kurorte, o po to galbūt emigruoti svarstęs šiaulietis...

Sugniuždytas tėvas ieško pagalbos: dukra griebėsi už nugaros ir šaukė iš skausmo (141)

Jau daugiau kaip mėnesį mažeikiškis Darius Lavickas sako gyvenantis kaip blogame sapne. Dukterį...

Stilingi ir atsipalaidavę programuotojai darbe vaikšto mūvėdami kojines (5)

DELFI Stilius praėjusį penktadienį apsilankė Vilniuje esančiame Izraelio bendrovės biure „ Wix...

Jubiliejiniame Dž. Butkutės koncerte Kaune – trikdžiai: teko stabdyti pasirodymą (15)

Likus mažiau nei pusvalandžiui iki Džordanos Butkutės koncerto pradžios Kaune, Nemuno saloje,...

Ant bangos: R. Berankis Maskvoje patiesė 29-ą pasaulio raketę ir žengė į finalą (79)

Maskvoje puikų žaidimą demonstruojantis Ričardas Berankis ( ATP -169) pateikė pačią...

Perversmas, po kurio milijonai liks bedarbiais (281)

„Trumpuoju laikotarpiu visos inovacijos žudo darbo rinką – nauja inovacija reiškia skausmą,...

Kas bus su orais Lietuvoje: lietus – dar ne pati blogiausia naujiena (16)

Lietuvai būdingas stiprus, ilgalaikis lietus , todėl kaltės dėl pastarojo laiko orų nederėtų...

Nuo Kuršių marių iki Vilniaus – ramybe ir kokybe dvelkiantis lietuviškos žuvies kelias (12)

„Neturite nieko iš mėsos? Tik žuvis ?“ – nepatikliai pasitikslina į žuvies restoraną...