Šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia išspręsti daugybę problemų, tačiau šiuolaikinio gyvenimo ritmas, sveikatos būklė, socialinės problemos ir stresai lemia tai, kad nevaisingumo problema nepraranda savo aktualumo. Toli gražu nevisos poros ištveria užklupusią bėdą – negalėjimą susilaukti vaikų. Pora turi būti ne tik tvirta, palaikyti ir nekaltinti viens kito, tačiau svarbu ir neprarasti vilties, nes psichologinis nusiteikimas taip pat labai svarbus.
DELFI skaitytojai dalinosi savo patirtimis ir problemomis, kuomet vaikelių susilaukti pavykdavo ne iš karto. Skaitytoja prisistačius „Autore“ pasakojo, kad su vyru ilgai negalėjo susilaukti vaikų. „Patyriau 5 persileidimus, begales tyrimų – būsena siaubinga. Labai gaila, kad tokioms poroms neteikiama absoliučiai jokia psichologinė pagalba, o jos tikrai labai reikia. Jeigu ne mano nuostabus vyras, tikrai nežinau, kaip viską būčiau ištvėrusi“, – apie poros santykių tvirtumą pasakojo skaitytoja. „Nustatė persileidimų priežastį ir dabar mes auginame tris nuostabius mažylius! Mums jie patys tikriausi stebuklai!“, – apie džiaugsmą po ilgo laiko susilaukus atžalų dalinosi skaitytoja.
Kai vien noro neužtenka
Viena skaitytoja rašė: „Gyvenimas kaip teatras, kai neturi vaikų – vaidini pirmaeilį vaidmenį, kai turi – antraeilį, bet užsklanda nusileidžia visiems vienodai“, skaitytojas Rokas teigė: „Vaikai namuose – pragaras, gyvenimo pilnatvę suteikiantis pragaras“.
Pora nusprendusi, kad jau laikas vaikams, gali nemaloniai nustebti, o didelis noras ir negalėjimas jų susilaukti gali užvaldyti visas mintis, aplink daugiau nieko nebematoma ir nebegirdima.
„Ateina laikas, kai negali net žiūrėti į jaunas šeimas besivedančias vaikus, nes net gerklę suspaudžia apmaudas, kodėl man taip nesiseka, kaip jiems. Viskas prasideda nuo paprasto suvokimo, kad jau ilgokai bandom ir nieko. Tada nueini pas gydytojus, ten sužinai, apie ką net nuovokos neturėjai, tada tęsiasi pastangos: vėl tyrimai, vėl gydytojai ir karuselė užsisuka. Spaudimas tik didėja, didėja ir didėja, o dar jei kas iš pačių artimiausių susilaukia vaiko, tai kaltės jausmas tampa toks didelis, gali net šeimos iširti“, – rašė pilietis.
„Bandom susilaukt vaikų ir neišeina. Suprantu šeimas su tokia pačia situacija, o vaikų labai norime abu. Kai pamatau vaikus, kaip jie auga, keičiasi – noras tik dar labiau sustiprėja. Vaikai tai mažasis pasaulio stebuklas“, – sakė Evaldas.
Neprisistatęs skaitytojas piktinosi, kodėl gyvenime egzistuoja kreiva logika. „Darbščios, kultūringos šeimos neretai turi nueiti kryžiaus kelius, kad susilauktų vaikų, o štai alkoholikų šeimos dauginasi, kaip triušiai. Aibės abortų, cigaretės, alus, prastas vynas, keiksmai – va kur receptas vaisingumui“, – ironizavo skaitytojas.
Norint susilaukt vaikų teko nueit kryžiaus kelius
„Pažįstu porą, kuriai vaiko susilaukti pavyko po tik 3 persileidimų. Neteko matyti labiau sugniuždytos moters, kai pasakydavo, kad vėl vaikas „pabėgo“ ir neteko matyti laimingesnės moters, kai rankose laikė mažylį“, – pasakojo skaitytoja.
„Pamenu tą laiką, kai bandėme, bandėme ir nieko. Galiausiai negalėjau ramiai išeiti net apsipirkti: pamačiusi mažus vaikus pradėdavau verkti, praeidavau vaikų parduotuves tik su ašaromis. Gal net depresija buvo prasidėjusi... O dar draugės žinia – laukiuosi ir džiaugsmas, ir pavydas, sumaištis širdyje, – apie pastangas pastoti pasakojo mama, kuriai po 8 metų pavyko susilaukti vaikelio.
Neprisistačius skaitytoja taip pat pasidalino savo istorija, kuomet jau buvo beveik praradusi viltį susilaukti vaiko, tačiau pasak skaitytojos, svarbiausia – atsipalaiduoti. „Buvome visiškoje nevilty, strese, nervai pertempti, seksas patapo ne malonumu, o darbu. Šventėse sėdėdavau įsitempusi, bijodavau vyno taure pakelti, nes gal jau laukiuosi, galiu pakenkti mažyliui ir taip iki išsekimo beveik 10 metų. Kai nusispjoviau, pradėjome stiprinti savo nervus ir gyventi pilnavertį gyvenimą, po pusės metų pas mane apsigyveno dukrytė“, – savo patirtimi dalinosi skaitytoja.
„Vaikas neatėjo iškart, dar mus pakankino ir privertė palaukt. Kiekvieną mėnesį liūdėjau vis labiau, Dievo prašiau, kad atsiųstų vaikutį, kai pagaliau pastojau, visus 9 mėnesius buvau euforijoje – skraidžiau lyg ant sparnų. Pažįstamos nėščios vis skųsdavosi, kad tai kojos tinsta, tai pykina, o aš negalėjau suprast, kaip tokie menkniekiai gali temdyt laukimo džiaugsmą. Ir šiuo metu auginu nuostabu vaiką, kasnakt dėkoju, kad tokį turiu, kad galiu būti mama ir kad visi esame sveiki“, – rašė skaitytoja prisistačiusi Mama.
Nesvarbu ar vaikai savi ar iš vaikų namų – pilnatvės jausmas vienodas
„Po visų nepavykusių bandymų auginu 2 įvaikintus, bet savo vaikus. Nuostabus pilnatvės jausmas. Ir mūsų vaikai neišlepinti pabaisiukai, o nuostabūs, mylintys ir labai gabūs paaugliai, ką šeimai duoda vaikai, nepakeičia niekas“, – pasakojo skaitytoja.
„Mes irgi vaikų negalėjom turėt, tai įsivaikinom 2 broliukus. Ir dabar akis galėčiau iškabinti bet kam, kas drįstų pasakyt, kad tai ne mano vaikai. Kraujo ryšys yra per daug sureikšminamas: oj, mano akytės vaiko veide, mano nutriušę plaukučiai... Kai iš tiesų nori būti tėvais, vaikai vienaip ar kitaip randa būdą pas tave ateiti“, – rašė skaitytoja Asija.
Nors dalis skaitytojų nevaisingumo bėdą siūlė spręsti įvaikinimu, tačiau daugelis tam prieštaravo. Kilo diskusija: ar didžiulis noras turėti būtent savo vaikų nėra pervertinamas, o tėvystė savų ar svetimų vaikų – vienoda. „O galvojat, kad taip paprasta, užsimaniau ir pasiėmiau iš vaikų namų, bet noriu savo vaiko, ne svetimo. Norisi augančiame mažylyje matyti savo ir vyro bruožus, charakterio ypatybes, ne svetimo“, – sakė Aš prisistačiusi skaitytoja, kurios komentaras buvo išrinktas geriausiuoju.
Jai pritarė ir Piliečiu pasivadinęs skaitytojas: „Aiškinantiems, kad imkit vaikus iš vaikų namų, turiu atsakymą: norisi savo vaikų, nes tai užprogramuota gamtos ir jei mus laikot savanaudžiais, tai ko patys neįsivaikinat?“ – retoriškai klausė skaitytojas.
„Daugelis porų, kurios gali susilaukti savo vaikų, net nesvarsto apie galimybę įsivaikinti. Tačiau nevaisingoms poroms įvaikinimas siūlomas kaip alternatyva saviems vaikams, tačiau juk visi nori turėti savų vaikų. Ir kodėl nevaisingos poros laikomos tarsi prastesnėmis, mes galim turėt savo, o jūs – imkit iš vaikų namų. Ne! Reikia daryti viską, kad būtų galima padėti tokioms poroms susilaukti savo vaikų. O įsivaikinti juk gali kiekvienas, tai prašom ir imkit“, – savo nuomonę reiškė skaitytojas Paulius.
Vis tik neprisistačiusi skaitytoja abejojo savų genų gerumu: „O iš kur žinote, kad jūsų genai geri? Beveik kiekvienoje giminėje galima rasti girtuoklį, vagį, beprotį ar panašiai – tokia realybė. Vaikai vaikų namuose yra lygiai tokie pat žmogeliukai kaip ir tavo pagimdyti vaikai: ką į juos įdėsi – tokie jie ir užaugs. Pažiūrėkit į dainininką Radžį: motina „kaleimčikė“ narkomanė, tėvas – girtuoklis vagis, o štai sūnus kuo tapo į geras rankas pakliuvęs“.
Nėra vaikų – nėra problemų
„Turiu ir bijau“ prisistačiusi skaitytoja ramino vaikų negalinčias susilaukti poras: „Neturėjau ir nebijojau, nes nebuvo ko prarast. Juk norite tik sveikų, gražių ir protingų vaikučių. Galbūt kaip tik Jūs laimingi, kad neteks niekada matyti kenčiančio savo vaiko. Apsidairykit aplink, plėskit akiratį, pamatykite ne tik rausvus rubuiliukus, bet ir ligotus, paliktus tėvų, vargstančius, pažiūrėkite į motinas, kurių vaikai sunkiai serga – išvyskit realybę, gal akys atsivers, gal suvoksit, kad trokštat ne vaiko, o iliuzijos“.
Skaitytojas Ugnius pritarė: „Pažiūrėkite, kiek motinų nelaimingų, kurių vaikai lodariai. Motinos pražyla nuo tokių vaikų. Apsvarstykite, gal vaikų neturėjimas nėra blogiausias variantas. Finansiškai geriau, daug laiko laisvo, semkite malonumus iš gyvenimo“.
„Juokinga“ pasivadinusi skaitytoja prieštaravo. „Mums jau kurį laiką neišeina susilaukti vaikų, o matant išlepintus neklaužadas, kuriems viskas galima, tai neišdildo noro turėti vaikų. Priešingai, pradedi galvoti, kad stengčiausi padaryti viską, kad mano vaikai tokie nebūtų“, – atviravo vaikų negalinti susilaukti skaitytoja.
Pasidalinkite savo patirtimi, papasakokite savo išgyvenimus. Gal galite su kenčiančiomis poromis pasidalinti savo istorija, įkvėpti juos? O gal norite pasidalinti nuomonę apie vaikų reikšmę gyvenime, manote, kad jie nebūtini pilnaverčiam gyvenimui? Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vaikas“.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau:
Komentarus rašykite prisiregistravę
DELFI ragina skaitytojus savo poziciją išsakyti komentaruose užsiregistravus ir nesislepiant po anonimiškumo skraiste.
Nors jūs vis dar galite komentuoti anonimiškai, registruotiems vartotojams siūlome daugiau privalumų:
Jūsų žinutė pasirodys kartu su Jūsų pasirinktu paveikslėliu ir vardu.
Prie registruoto vartotojo žinutės bus rodomas ID simbolis, kuris patvirtina, kad tai yra registruoto vartotojo vardas. Jūs taip pat galėsite keisti šiuos duomenis arba bet kada komentuoti anonimiškai.
Vartotojo paskyros gali būti tarpusavyje susiję. Galite komentuoti iš pasirinktos paskyros su norimu paveikslėliu ir vardu, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu būsite prisijungęs.
Prie Jūsų naujausių komentarų bus rodomas mini profilis.
