Tokios pozicijos laikiausi ir šia mintimi tikėjau net ir artimam žmogui patekus į nelaimingą atsitikimą darbe, kadangi perskaičius Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) tikslus, (...) aš buvau visiškai rami, mat maniau, jog paskirtas darbas bus įvykdytas sąžiningai, kruopščiai, o mūsų šeimai teks jaudintis tik kaip pasirūpinti mamos sveikata. Deja, tačiau likome „maloniai“ nustebinti..

2013 m. rugsėjo 9 d. mano mamai atsitiko sunkus nelaimingas atsitikimas - eidama į darbą, parduotuvėje ji lipo sraigtiniais laiptais į antrą aukštą, kur įrengtos darbuotojų buitinės patalpos, ir nuo jų nukrito. Tokiu būdu patyrė neįtikėtinai sunkią galvos traumą – padarinys yra absurdiškai skaudus – šiuo metu mama vis dar yra komoje, o incidentas įvyko prieš 6 mėn.

Negalėdami atsikvošėti po patirtos nelaimės, laukėme, kol minėtą nelaimingą atsitikimą darbe ištirs VDI Kauno sk. vyr. darbo inspektorė (redakcijai pavardė žinoma – DELFI). Kaip ir minėjau, buvome visiškai ramūs (t.y. aš ir šeimos nariai), kadangi manėme, jog valstybinės institucijos darbuotojai, kurie, iš pirmo žvilgsnio, pasirodė pakankamai kompetetingi ir išmanantys savo darbą, patikėtą procesą įvykdys sąžiningai, atsižvelgdami į nelaimingo atsitikimo padarinius – deja, teko nusivilti.

Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, specialistės pareiga buvo nustatyti galima nelaimingo atsitikimo veiksnį. Skaitant analizę man darosi juokinga – mano manymu, tyrimo medžiaga leidžia suvokti, jog ši VDI inspektorė net į rankas nebuvo paėmusi matavimo liniuotės, kad tinkamai išmatuotų laiptus ir įvertintų situaciją - tyrimo medžiagoje paprasčiausiai surašė darbdavio pasamdytos komisijos pateiktus laiptų matmenis, kurie akivaizdžiai skirėsi nuo realybės.

Nepaisant to, analizėje buvo galima išvysti ir daugiau neatitikimų - tyrimo medžiagoje buvo minima, kad įvykio metu laiptai buvo visiškai sausi, tačiau tai, kad laiptų pakopa yra sudaryta iš akmens masės, kurios nupoliruotas paviršius sukuria slidžią dangą, ant kurios, tiesa, iki incidento nė nebuvo užklijuota antislydiminė juosta (po šio įvykio - užklijuota) - nutylėta. Spėkite, kokį teiginį išvydome galutiniame tyrimo rezultate – taip, manau, kad neklydote – „Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nerasta“.

Savo iniciatyva nuvažiavome į minėtąją parduotuvę, tam, kad individualiai išmatuotume laiptus, nustatytume tikslų kritimo aukštį – susipažinę su tyrimo medžiaga negalėjome patikėti pateikta išvada, mums kilo abejonių. Nepaisant to, troškimą savo akimis išvysti incidento objektą didino ir prisiminimas, kai mama pasakojo apie patirtą incidentą, kuomet ji vos nenukrito nuo tų pačių laiptų – tąkart padarinys buvo menkesnis, tačiau tikrai neleidžiantis į situaciją žvelgti pro pirštus – stipriai nubrozdinta koja.

Kaip ir buvo galima pamanyti, įvykio vietoje mūsų abejonės pasitvirtino – mes pastebėjome, kad laiptų pakopos yra ne vienodo aukščio, skirtumas tarp tam tikrų pakopų viršija net 2 cm. Labiausiai dominančių pakopų, nuo kurių ir galimai nukrito mama (jos buvo užfiksuotos tyrimo medžiagoje pateiktame vaizdo įraše), aukščiai - tarp 4-5 pakopos atstumas 192 mm, o tarp 5-6 pakopos net 214 mm (...).

Laiptus gaminantys asmenys tokias paklaidas turinčius laiptus įvardija „mirties laipteliais“, kadangi jei vienuose laiptuose dedamos skirtingo aukščio pakopos, tai yra neįtikėtinai grubi klaida. Reikėtų paminėti dar ir tai, jog žmonėms, kurie dažnai laipioja laiptais, atsiranda tam tikras refleksas atitinkamam laiptelio aukščiui. Jeigu laiptelių aukščiai yra skirtingi, suprastėjus apšvietimui ar nesusikoncentravus lipant, asmuo gali suklupti ir patirti įvairias traumas – būtent dėl to netaisyklingai įrengti laiptai ir yra vadinami „mirties pakopomis“, kadangi jie yra dažnų traumų priežastis. Įvykio vietoje atlikę eksperimentą, kuriuo siekėme išsiaiškinti tikslų kritimo aukštį, įsitikinome, kad mūsų mama nukrito nuo 5-6 pakopos – būtent tarp šių laiptelių ir buvo įdiegta vadinamoji „mirties pakopos“ yda.

Laiptinė
2013 m. spalio 24 d. VDI pateikėme prašymą, jog būtų suteiktas papildomas tyrimas – užklausą pagrindėme nurodydami anksčiau išvardytas aplinkybes. Taip pat reikalavome inicijuoti statybų ekspertizę, kuri pateiktų tyrimo išvadas, leidžiančias suvokti, ar parduotuvėje esantys laiptai atitinka galiojančius normatyvus, ar parinktas laiptų tipas (C formos) yra tinkamas, atsižvelgiant į darbuotojų saugą ir sveikatą. Buvo prašoma pridėti ir parduotuvės statybų projektą, kuriame pagal statybų technikos reglamentą (STR), privalo būti pateiktos leistinos laiptų nuokrypos bei paklaidos – mūsų visiškai nenuostabai, papildomo tyrimo metu darbdavys statybų projekto nepateikė, raštu informavę VDI inspekciją, kad brėžiniai, kuriais remiantis buvo pagaminti laiptai 2001 m., nėra išlikę.

Vis dėlto, prašymas buvo patenkintas ir 2013 lapkričio 13 d. VDI paskyrė papildomą tyrimą atlikti kitai VDI Kauno sk. vyr. inspektorei (redakcijai pavardė žinoma – DELFI). Prieš vykdant tyrimą, VDI inspektorė prižadėjo, kad kartu su ja dalyvausime nelaimingo įvykio vietoje, kuomet bus išmatuojami laiptai bei nustatomas tikslus kritimo aukštis. Absurdiška, tačiau pažadai buvo nieko verti, mat tokia malonė mums nebuvo suteikta, tad bijant, kad tyrimo metu gali būti slepiami bylai svarbūs faktai, teko samdytis anstolį, kuris užfiksuotų faktines aplinkybes.

Papildomas tyrimas užtruko 3 mėn. Po šio laikotarpio gavę tyrimo medžiagą paprasčiausiai apstulbome: manome, kad VDI savo tikslus viršijo su kaupu. Mūsų esminis reikalavimas buvo, kad Valstybinė darbo inspekcija LR įstatymų tvarka inicijuotų statybų ekspertizę – absurdiška, tačiau mūsų prašymas nebuvo paisomas, o ir pastarosios institucijos darbuotojai tik ir leido laiką galvodami argumentus, kurie leistų jiems šios ekspertizės neinicijuoti.

Papildomo tyrimo medžiaga leidžia suvokti, kad 2013 gruodžio 30 d. VDI Kauno sk. vedėjas (redakcijai pavardė žinoma – DELFI) vyriausiajam valstybinio darbo inspektoriui pateikia tarnybinį pranešimą dėl leidimo inicijuoti statybų ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar laiptai atitinka LR statybų įstatymą ir kitų statybos teisės aktų esminius reikalavimus. Įsigilinę į tyrimo medžiagą pastebime VDI išvadą dėl leidimo incijuoti ekspertizę - ši „misija“, įgaliojanti surasti argumentų, leidžiančių ne inicijuoti statybų ekspertizę, buvo patikėta vyriausiam darbo inspektoriui (redakcijai pavardė žinoma – DELFI). Galėtume tik „žavėtis“ minėto asmens išradingumu - ieškodamas argumentų, jis kone perrašė „Lietuvos istoriją“ - t.y. Lietuvos esančius standartus perrašė sau suprantama kalba. Tam, kad įsitikintumėte situacijos painumu (...), pateikiu citatas iš dokumento, kuriomis ir buvo paremtos galutinės išvados dėl nelaimingo atsitikimo:

„Detalesni su sauga susiję reikalavimai laiptams yra išdėstyti standarte LST EN ISO 14122-3. Laiptų pakopų plotis (postūmis) siauriausioje vietoje (23,5 cm) ir pakopos aukštis (vidutiniškai 20 cm) tenkina standarto 5.1 punkte numatytą rekomenduojamą salygą(lygtį) 600+2h

Laiptų pakopų tame pačiame laiptakyje aukščių skirtumas pagal standarto 5.3 punkto reikalavimus neturėtų viršyti 15% ir šiuo atveju kai pakopos aukštis yra apie 20 cm jis neturi viršyti 3 cm ,pateiktoje medžiagoje realiai išmatuotas jis neviršija 2cm.”

Atsakykite man, kaip VDI inspektorius, neskiriantis laiptų pakopų pločio nuo pakopų postūmio, gali pritaikyti lygtį praktikoje? Mano nuomone, šioje situacijoje itin „kompetetingai” „išspręsta“ patikėta užduotis - tiesiog surasta „x“ reikšmę (23,5), kuri tenkintų lygtį. (...) Norėtume patikslinti, kad į lygtį privalu įrašyti ne pakopos plotį, tačiau pakopos postūmį (t - r = g, kur g - postūmis, t - pakopos plotis, r - pakopos užlaida) - tokiu būdu suvokiama, jog siauriausioje pakopos vietoje postūmis tik 3 cm. Jei jau yra taikoma minėtoji lygtis praktikoje, būtų šaunu žinoti, jog tai atlieką pakankamai kopetetingas asmuo, suvokiantis, kaip, ką bei kur matuoti.

(...)Taigi, po sunkaus 3 mėnesių VDI darbo, gaunu tyrimo medžiagą su ta pačia išvada, t.y. su paprasčiausiai įteisintais ir įvardytais, kaip normaliais „mirties laipteliais”: „Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.“

VDI inspektoriui galiu padėkoti tik už tai, kad šis asmuo buvo vienintelis inspektorius tyrimo medžiagoje paminėjęs, kad nukentėjusioji paleidžia ranka nuo turėklo stovėdama ties 5-6 pakopa, nes per visą tyrimo laikotarpį taip ir nepavyko įtikinti kitos VDI inspektorės, kad reikia tikslingiau nustatyti kritimo aukštį. Tiesą sakant, galime tik „pasigrožėti“ sugebėjimu išsisukti - citata iš inspektorės papildomo tyrimo akto: „Iš pateiktos filmuotos medžiagos nematyti, ant kurios laiptų pakopos (ketvirtos ar penktos) stovėdama R.P. staigiai paleidžia turėklą ir krenta. Darbuotojos avėta avalynė pastorintu padu R.P. vizualiai paaukština“. Sutikime, neįtikėtinai svarus ir šaunus pateiktas inspektorės argumentas – „vizualiai paaukština“.

Tai, ką patyriau aš ir mano šeimos nariai, nelinkėčiau niekam. Neįtikėtinai sunku matyti tokioje būsenoje esančią mamą. Niekada nemaniau, jog tai gali įvykti mano šeimai, o ir nepaisant to, jog į tokį incidentą taip absurdiškai reaguos valstybinės įstaigos darbuotojai. Esu paprasčiausiai nusivylusi paminėtų asmenų kompetencija ir sugebėjimu tinkamai įvertinti situaciją.

Užbaigdamas straipsnį norėčiau pateikti retorinį klausimą valstybinei darbo inspekcijai - jei lipant šiais „mirties laipteliais” įvyks dar viena skaudi nelaimė, kas tokiu atveju prisiims atsakomybę?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI dėl skaitytojo skundo kreipusis į VDI, paaiškėjo, kad bus inicijuotas papildomas aukščiau aprašytos nelaimės tyrimas.

„Informuojame, kad minimo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadose, vertindami laipto atitikimą standartui LST EN ISO 14122-3:2001, VDI specialistai vadovavosi minėto standarto 5 punkto „Laiptams taikomi saugos reikalavimai“ 5.1 papunktyje nurodyta formule bei prie jos pateikiamu dimensijų išaiškinimu. Kadangi DELFI skaitytoja savo skunde atkreipė dėmesį į galimus skaičiavimo netikslumus, VDI specialistai sutikrino šiuos išaiškinimus su esančiais standarte, išleistame oficialiąja kalba, ir konstatavo, kad lietuviškojoje Europos standarto EN ISO 14122-3:2001 versijoje yra neatitikimų. Kaip informavo VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas, šiuo pagrindu bus inicijuotas papildomas šio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas“, - nurodė VDI specialistai.

Pasiteiravus apie tai, ar nukristi nuo laiptų darbe – dažna nelaimė, dėl kurios kreipiasi Lietuvos gyventojai, VDI nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus, be minimo atsitikimo, įvyko dar viena nelaimė darbe, kai darbuotojas nukrito nuo laiptų.