aA
Jei praeitais metais, kai „Žalgiris“ atgimė, per sezoną parašiau 3 ar 5 straipsnius apie Lietuvos grando epopėją, kuri „užkabino“ mikroskopinę dalelę sporto gerbėjų ar DELFI skaitytojų, tai per šių metų etapą rašau pirmą kartą. Kodėl? Todėl, kad praėjusį sezoną Lietuvos komandos žaidimas teikė vilčių ir žadino nepasotinamą tigrą/liūtą/drakoną kiekviename aikštės kampelyje ar mūsų širdyse.
Šarūnas Jasikevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Deja, bet šiais metais/šį sezoną jau po šeštų ar septintų varžybų jautėsi išsikvėpimas ir žaidimas „ne į tą kasą“, jei taip galima išsireikšti. Ir jau dabar pat turiu užbėgti įvykiams už akių ir pasakyti, kad tai nėra straipsnis apie tai, koks praeitais metais „Žalgiris“ ar Jasikevičius buvo kietas, o šiais metais jie yra skysti ir toli nuo savo siekiamos vizijos. Ne. „Žalgiris“ vis dar yra jėga, su kuria reikia rimtai skaitytis ir ruoštis mūšiui kaip karui. O jei prisimintume „Žalgirio“ egzistavimą kelerius metus prieš tai... Dabar mes galime drąsiai sakyti, kad nesame tik statistai ar pastumdėlių komanda. Bet kaip ir kiekviename sporte medaliai yra kabinami ne už kovą, o už rezultatą, todėl tik „kandžiotis“ neužtenka.

Bet dabar jau reikėtų grįžti nuo pompastikos į realybę. Ir ta realybė yra subjektyvi, nes tai bus tik mano nuomonė, kuri yra prisodrinta aplinkinių žmonių minčių, kurie daugiau ar mažiau mąsto vienodai. Bet pagrindinė priežastis, kodėl „Žalgiris“ buksuoja tai yra... statistika. Tritaškių metimo statistika. Iki šiol kauniečiai išmetė 365 tritaškius, iš kurių pataikė 37,5 proc. Kai kita artimiausia komanda pagal metimų skaičių yra „Panathinaikos“ su 477 tritaškiais ir 30,6 proc.

Bet jei žiūrėtume kitų komandų vidutinę statistiką, tai pamatytume, kad jos metė iki šiol po 600 tritaškių su 40 proc. taiklumu. O tai yra kone dvigubas kiekis su geresniu procentu nei „Žalgirio“. Ir visa tai susiveda į tokią elementarią skaičiuoklę – jei „Žalgiris“ ir jo priešininkai meta per varžybas savo statistinį vienetą tritaškių, tai kauniečiai automatiškai pelno dvigubai mažiau taškų, nei priešininkai. Kaip ir praėjusiose varžybose, „Baskonia“ įmetė 11 tritaškių iš 28 bandymų, o „Žalgiris“ – tik 5 iš 12 bandymų. Ir čia jau automatiškai mes pralaimime 6 taškus be jokios kovos, t. y. dar varžyboms neprasidėjus mes turime 6 taškų deficitą. Ok, jūs pagalvosite, kad mes tada metame gerokai daugiau dvitaškių ir tai darom taikliau nei kiti. Nei velnio. Mes metame gal ir daugiau dvitaškių, bet tai darome prastesniu procentu nei priešininkai. O jei vertintume priešininkus, kurie yra aukščiau mūsų turnyrinėje lentelėje, tai jie meta ir tiek pat dvitaškių, ir bene daugiau dvigubai daugiau tritaškių. O ką tai reiškia? Kad jei mes metame dvitaškį, o jie – tritaškį, tai varžybų pabaigoje galiausiai mes turime kelių taškų deficitą, nes mūsų atakos ir per lėtos, ir per mažai tritaškių metimų.

Galbūt keistai nuskambės, bet Jaskai reikėtų pažiūrėti amerikiečių filmą „Moneyball“, kuris buvo pastatytas pagal tikrus faktus. O tame filme buvo įrodyta akivaizdi tiesa, kad komandiniame sporte laimi ne pavardės, ne pinigai, o statistika. Ir nors tai buvo filmas apie beisbolą, bet „Žalgirio“ atveju, statistika yra lemiamas veiksnys. Ir kauniečiai čia stipriai atsilieka nuo top 8.

Imkime kitą pavyzdį iš statistinės pusės – gynyba. Komanda gali turėti James Harden ar Stephen Curry, bet jei jie bus visiškai beverčiai gynyboje, tai iš jų naudos bus kaip iš ožio pieno. Užtenka rotacijoje turėti vieną bevertį gynėją, ir visos komandos pastangos nueis perniek. Kaip su tuo susijęs „Žalgiris“? Nesinori minėti legendinių pavardžių, bet net ir 10 pelnytų taškų niekada neatsvers 20 ar daugiau praleistų per tų „legendų“ galvas, jų klaidas ar elementarų lėtumą... O tokių kauniečių gretose, deja, yra. Ar dėl pusiau traumų ar dėl amžiaus – dabar tai nesvarbu. Tiesiog šiais metais turime daugiau minusinių žaidėjų, nei pliusinių. Čia vėlgi statistika. Tik ji yra sunkiau pamatuojama. Bet tie, kurie stebi akyliau, mato, kad šį sezoną „Žalgiris“ atsinešė per daug balasto ir už tai moka tokią kainą.

O jei grįžtume prie James Harden... Ar kas atsimenate, kaip „Rockets“ buksavo sezono pradžioje? Nes tada kas norėjo ir kaip norėjo mesdavo į krepšį. Bet po to Harden paėmė viską į savo rankas. Jo metimų dažnumo skaičius išaugo ir „Rockets“ atsidūrė pergalių kelyje. O GSW? Ar kas nors žinote, kad ten yra koks nors centro puolėjas? Jei jis ten ir yra, tai tik tam, kad kartas nuo karto galėtų apsiginti nuo lipimo per galvą. Bet centro puolėjų potencialas tokiose komandose yra artimas nuliui. Ir kokia seka išvada iš to? Kad šiais laikais krepšinio varžybas laimi tie, kurie daugiau meta. Ir iš kuo toliau, tuo geriau. Tai nėra aksioma, ir tai nėra pergalės garantas, bet iš statistinio požiūrio tai dažniausiai atneša pergalę arba leidžia komandai parodyti charakterį, kurio kauniečiams tikrai nestinga.

Kad suprastume, kiek reiškia sėkmė, užsispyrimas, metimų skaičius... Nereikia žiūrėti nei Hardeno ar Curry šou, o užtenka sugrįžti į KMT finalą, kur kovėsi du amžini priešai – „Žalgiris“ ir „Rytas“. Po tų varžybų buvo daug diskusijų, kurie laimėjo ar pralaimėjo, bet mano nuomone, atsakymas yra akivaizdus – laimėjo statistika su trupučiu sėkmės. Kai viena komanda „gimdė“ žaidimą, kita tiesiog mėtė į krepšį. Mėtė tol, kol pataikė. Nelogiškai. Be derinių. Be minties. Bet statistiškai. O tokiose grandų komandose žaidžia profesionalai. Jiems nereikia logikos ar derinių. Jiems reikia mesti ir laimėti, kad ir kas beatsitiktų.

Ir čia prieiname prie dar vienos „Žalgirio“ problemos šiais metais – jie išeina į aikštelę pirmiausia atlikti trenerio plano, visų antra, negautų velnių nuo Jaskos, visų trečia, pagerbti priešininkus (nesvarbu, ar tai būtų Šiauliai su visa pagarba jiems, ar tai būtų Maskvos CSKA) ir tik kažkur paskutiniame etape žaidėjų mintyse atsiranda tokia idėja, kad reikia laimėti. Kaip nors. Bent vienu tašku. Iš ko taip galima spręsti? Ogi kiek kartų per varžybas mes visi pagalvojome, kad „taigi mesk Walkupai, mesk Ulanovai, dėk iš viršaus White‘ai“, nes aplink juos nėra nei vieno besiginančio žaidėjo kelių metrų spinduliu. Bet ne, žalgiriečiai turi tokį vidinį balsą savyje – „treneris liepė daryt derinį iki galo“. Ir jie daro. Nors priešininkai jau senai susipainioję ir nežino nei ką dengia, nei kodėl. Bet „Žalgiris“ suka derinį „gimdyk iš po lentos“ ar „mesk nesąmonę, nes taip liepė treneris“.

Jasikevičius sako, kad žalgiriečiai ne tokie talentingi, kad galėtų apžaisti „Real“ ar „Fenerbahce“ ir jiems reikia disciplinos. Bet man keista tai girdėti iš tokio žaidėjo kaip Jaska. Tie, kurie mena senesnius laikus, žino, kad Šaras galėdavo mesti ir 3 atakas iš eilės jau penktą atakos sekundę. Be minties. Be logikos. Be trenerio pritarimo. Bet jis tikėjo, kad gali įmesti ir laimėti. O dabar pats skiepija visiškai priešingą dogmą – jei išmesi kamuolį be derinio, tai minimum sėsi ant suolo iki varžybų pabaigos arba teks iškęsti tokią isterijos tiradą, kad ne tik žaidėjas gali nualpti nuo psichologinio spaudimo, bet net ir žiūrovas iš 3 eilės su silpnesne nervine sveikata.

Pagal Š. Jasikevičių, Kauno komanda neturi lyderio ir pamiršusi savo identitetą. Tai klausimas būtų toks – gal jau pats treneris leis žaidėjams elementariai traiškyti varžovus? Be isterijos. Su pasimėgavimu. Tiesiog statistiškai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(62 žmonės įvertino)
4.0484
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kandidatų pasisakymai debatuose nuvylė rinkėją: jiems pritrūko drąsos (89)

Nusprendžiau visgi parašyti apie įspūdį, kurį man paliko matyta prezidentinių debatų laida,...

Mokinio tėvas pratrūko: kam naudingi per dideli krūviai ir prailginti mokslo metai? (102)

Iš anksto atsiprašau už griežtoką, piktoką ir ilgą tekstą, bet kantrybės likučiai jau baigia...

Prašo supratimo: sekso darbuotojos – lygiateisiai darbo rinkos dalyviai (110)

Visai neseniai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija savo feisbuko paskyroje dalinosi naujiena...

Paauglio motina draugės nesuprato: Velykų proga – siūlymas išmokyti vaiką gerti šampaną (59)

Velykas sutarėme švęsti su draugės šeima, jų sodyboje gamtoje. Pirkinių sąrašais ėmėme...

Top naujienos

Valdas Adamkus sako jau apsisprendęs, už ką balsuos: būčiau nesąžiningas, jeigu sakyčiau, kad tai ne jis (93)

Nors iki Prezidento rinkimų Lietuvoje liko vos kelios savaitės, kadenciją baigęs Prezidentas...

Estijos prezidentės ir Putino susitikimas – slaptos Rusijos strategijos dalis? (404)

Daugeliui užsienio politikos ekspertų Estijos prezidentės susitikimas su Vladimiru Putinu pasirodė...

Pacientų organizacija išplatino atvirą laišką Verygai: kam jūs, ministre, tarnaujate? (388)

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba ( LPOAT ), vienijanti 31 pacientų, sergančių...

Pamatykite, kaip į dizainerių kolekcijų pristatymą puošėsi kviestiniai svečiai (4)

Ketvirtadienio vakarą sostinės Verkių dvare dizainerių duetas Lilija Larionova ir Egidijus Rainys...

Turistų traukos objektai – įspūdingos uolos, kurios primena sūrį (1)

Shfela žemumas Izraelio piečiau esančioje centrinėje dalyje, Judėjos kalnų papėdėje dengia...

Pasidalijo neįprastu kiaušinių marginimo būdu: darbo nedaug, o rezultatas – stulbinantis (24)

Dažnai, kol vaikai dar yra maži, įvairiausi sudėtingi kiaušinių dažymo būdai baigiasi...

Lietuviai parodė, kaip savarankiškai įsirengė butą: nuomininkai dėl jo rikiavosi į eilę (2)

Įsirengti būstą taip, kad jis išsyk taptų jaukiais namais – tai ne tik nelengva ir atsakinga...

Lietuvoje šios operacijos moterims – dažnos: tyrimas parodė, kad 80 proc. atvejų intervencija nebūtina

Moterims, kurioms buvo atlikta echoskopija ir diagnozuotos gerybinės kiaušidžių cistos , retai...

Darbdaviai „nurašo“ net 30-mečius: nuo kada darbo rinkai esi per senas? (67)

Kai sakome „vyresni darbuotojai “, apie kokį amžių kalbame? Tokį klausimą uždavėme...

Įžūlumo viršūnė: pasisavino ir pardavė laimėtą BMW, nors loterijoje nė nedalyvavo (112)

Kauno apygardos teismui balandžio viduryje teko nagrinėti neįprastą bylą. Teisme atsidūrė...