Ir Seimo bei vyriausybės vyrai parodė, koks bus ateinantis politinis sezonas. Trys apgailėtini ir tuo pačiu juokingi įvykiai aiškiai parodo, kur einame ir ko galime laukti. Ir tai yra labai iliustratyvu bei svarbu, nes tik suprasdami mums siunčiamus signalus galime suprasti kokia kryptimi judės Lietuva, ko turėsime daugiau, ko turėsime mažiau ir ko esame nusipelnę.

Pradėkime nuo mūsų Premjero, būsimojo Prezidento, Sauliaus Skvernelio, apverktino susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi, kurio metu net kelių sekundžių padėka anglų kalba, akivaizdu, mūsų premjerui tapo misija neįmanoma. Sakinio angliškai nesugebantis suregzti valstybės vadovas niekada nebus priimtas rimtai užsienio lyderių gretose, niekada negalės derėtis neformaliai, nuoširdžiai atstovauti savo šalies ir jos piliečių. Politikams, dirbantiems tarptautinėje plotmėje, yra tam tikri minimalūs, baziniai reikalavimai ir vienas iš jų yra sugebėjimas susikalbėti ir formuluoti mintis. O Prezidentui tai yra tiesiog būtina. Panašu, kad kitąmet turėsime prezidentą, kuris bus panašesnis ne į Vakarų pasaulio lyderį, o Kaukazo regiono kaimietį su kostiumu.

Anglų kalbos temą tęsia Seimo narys Dainius Gaižauskas, sugebėjęs į NATO asamblėją pasigriebti vertėją už 1728,42 Eur., nors yra deklaravęs, kad angliškai moka. Kai buvo užklaustas pakomentuoti susidariusią situaciją, p. Gaižauskas pradėjo košti pro dantis kažkokį užkalbėjimą apie konservatorius, bet nieko skaidraus ir logiško nepasakė. Matote, valstiečiai supranta, kad ir kvailesniems rinkėjams svarbu ta anglų kalba, todėl deklaruoja ją mokantys, net jei nemoka. Taigi vis tiek nebus jokios atsakomybės – padeklaravai, kad moki ir visi laimingi, o kas po to gilinsis, kaip yra iš tikrųjų. Toks banalus, formalus atsiskaitymas rinkėjams nekaltai melaginga informacija – ar čia tikrai taip daroma? Man čia panašu į baudžiauninko ir pono, o ne Parlamento nario ir piliečio santykį.

Na ir viską vainikuoja Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo viešųjų ryšių bei kovos su korupcija klausimais Skirmanto Malinausko sūrelių lyginimo istorija. Suprantate, Skirmantas su šeima buvo Latvijoje. Ir suprantate, parduotuvėje pamatė mėgstamą sūrelį. Lietuvišką. Ir suprantate, nufotografavo kainą, o grįžęs į Lietuvą nuskubėjo parduotuvėn, susirado panašų sūrelį ir nufotografavo kitą, DIDESNĘ kainą! Ir pradėjo Premjero patarėjas sūrelių kainas lyginti, verslininkus koneveikti, akis pūsti ir aiškinti, kad tvarkos versle nėra, reikia prekybos tinklus reguliuoti kaip Šiaurės Korėjoje, nes sūreliai tai skirtingos kainos!

Nepadėjo nei faktai, kad sūrelių svoriai skiriasi, kad sudėtis išvis neaiški, kad Latvijoje yra šios srities žvaigžde tapęs vietinis prekės ženklas „Karums“ ir su juo konkuruoti kaina yra tiesiog privalu. Nepadėjo nei aiškinimai apie tai, kad premjero patarėjui kvailinti rinkėjus yra žema, nei tai, kad toks paviršutiniškas palyginimas ir manipuliavimas jausmais yra ciniškos propagandos, o ne rūpesčio bruožas. Skirmantas pamatė keliais centais besiskiriančio beverčio saldumyno kainas ir tuo grindžia planus varžyti rinkos ekonomiką. Supraskite šį signalą – nuo šiol sprendimai bus grindžiami ne moksline analize, dialogu, statistiniais duomenimis ir realiu situacijos vertinimu, o manipuliuojant rinkėjų jausmais ir lyginant sūrelių, kalafijorų, pomidorų, vynuogių, dešros ar pasukų kainas. Nes investicijų pritraukimas, verslo aplinkos gerinimas, mokesčių surinkimas bei reforma, kultūros, švietimo sektoriaus krachas yra nesvarbūs. Svarbiausia pamanipuliuoti kvailesnio rinkėjo jausmais apie sūrelį.

Šios trys paprastos situacijos mums tik parodo, kokią valdžią turime. Manipuliatyvią, išsisukinėjančią, kiaulės akimis pasidabinusią rytų Europos politikų šutvę. Pagalvokite, ar galėtų taip elgtis ir taip kalbėti politikai Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ar Austrijoje. Pagalvokite, kokia turi būti menka šių žmonių savigarba, kad jie, vadovaudami šaliai, taip bendrauja, taip kvailina ir taip nejaučia jokio sąžinės graužimo.

Seimo rinkimai dar toli, dar su šiais žmonėmis teks gyventi. Bet dabar bent jau žinome ko tikėtis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.