Buvo ir man kažkas panašaus, tik taip stipriai neišgąsdino. Važiavau prietemoje į sodybą, lijo kaip iš kibiro, tamsus džipas važiavo paskui, lyg norėdamas pažiūrėti, kas vairuoja, imitavo lenkimą, bet nelenkė ir važiavo šalia. Mažinau, didinau greitį, situacija nesikeitė, tada gerokai spurstelėjau, jis šiek tiek atsiliko, bet ir vėl pasivijo. Susisiekiau telefonu su vyru, jis patarinėjo, ką daryti. Bevažiuodama pamačiau vienkiemį, kur degė šviesos, pradėjau rodyti posūkį, užsukau ir sustojau. Ta mašina taip pat sustojo prie šalikelės, lyg laukdama, ką darysiu. Išlipau iš mašinos ir patraukiau link to namo, tada ta mašina nuvažiavo tolyn.
***
Man buvo panašiai. Esu vaikinas. Vairuoju juodą visureigį. Pernai žiemą (apie 20 valandą) išvažiavau iš Kauno į Plungę. Buvo tamsu. Pusiaukelėje (už Kryžkalnio) pradėjo labai pustyti. Matomumas labai prastas. Sumažinau greitį. Priekyje pagavau kitą mašiniuką. Maža sidabrinė mašinytė (nežinau modelio) su klevo lapu ir lėtai važiuoja. Kadangi pustė nesinorėjo paleisti iš akių, nes jei mašinytę arba mane nuneštų, kad nelikčiau vienas nežinia kuriam laikui pūgoj. Aš irgi prilėtinau ir lėtai važiavau iš paskos. Atstumas saugus. Pavažiavus keletą kilometrų mašinytė prilėtino. Aš irgi. Paskui pagreitino, aš toliau važiavau normaliu greičiu. Mašinytė vėl lėtina, rodo posūkį. Aš lėtinu, kad jinai nusuktų, nes priekyje nesimato nieko. Nesuka. Važiuoja mašinytė toliau. Aš lėtai iš paskos. Nežinau, kiek laiko jinai taip važiavo... Galų gale sustojo. Sustojau ir aš. Stovi mašinytė vietoj ir nejuda. Tai nusprendžiau, kad nelauksiu, kol važiuos, ir įsitikinęs, kad nieko iš priekio nesutiksiu aplenkiau. Nežinau, ką mašinytės vairuotojas galvojo. Turbūt galvojo, kad maniakas koks...
***
Mane taip pat persekiojo. Panašiai buvo prieš pusę metu. Po 2 val. persekiojimo pavyko pasprukti. Buvau pasiruošusi viskam, galvojau, jei kas, priešinsiuos iki galo. Pasprukau, nes pasisekė, susiklostė geros aplinkybės. Per tas 2 val. daug išbandžiau: ir lėkiau 130, ir vilkausi 50 km/val., manevravau, aplenkinėjau kitus automobilius. Kaip važiavo iš paskos, taip ir važiavo. Tik dėl aklos sėkmės pasprukau.
***
Man iki namų reikia pavažiuoti miško keliu, pro sodus, o po to žvyrkeliu, kur aplink laukai ir vienišas mano namas. Ką aš daryčiau? Važiuočiau normaliu greičiu, nepasiduočiau provokacijoms, per tą laiką įsidėmėčiau automobilio numerį ir skambinčiau policijai (arba ne). Laiko yra pasprukti su mašina arba kviestis pagalbą užsirakinus mašinoj. Svarbiausia neišlipti. O tokius iškreiptų pomėgių mulkius reikėtų gerai pamokyti. Pagal įstatymą, žinoma.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.