Idėjos esmė, kaip padaryti taip, kad bent darželiui nereikėtų skirti papildomų šeimos finansų. Tiesa, ši idėja turi vieną trūkumą, ji – skirta didmiesčio situacijai, nes periferijai ji – netinkama, dėl to, kad nėra socialiai jautri ten dirbantiems ir pačių darželių išdėstymo tinklui.

Taigi idėja: sumažinkime darželių direktorių ir jų pavaduotojų skaičių, centralizuokime jų buhalterijas, visiems vaikams padarykime nemokamą maitinimą ir atsisakykime sargų – kamerų ir apsaugos naudai, tuo pačiu padidindami atlyginimą darželių auklėtojoms, kad ši profesija taptų patraukli ir prestižinė.

Kaip tai padaryti? Manau, nesudėtinga. Esamą daželio situaciją galima apibūdinti maždaug taip: kiekvienas miesto mikrorajonas turi du – tris jame esančius darželius, kurie, šiaip jau nėra nutolę vienas nuo kito šviesmečiais. Kiekvienas tų darželių turi po direktorę, kokias dvi pavaduotojas, buhalterę, o dar kai kur ir sargai dirba. Ką darome? Atleidžiame visas direktores išskyrus vieną, t. y. jei mikrorajone yra trys darželiai, tada viena direktorė vadovautų jiems visiems, tą patį padarome ir su buhalterėmis – paliekame vieną. Iš dviejų pavaduotojų paliekame tik po vieną kiekviename darželyje bei vietoje sargų įstatykime kameras ir leiskime apsaugai saugoti nakties metu.

Atlikus šiuos pakitimus, iš tokiu būdu sutaupytų lėšų, manau, tikrai galėsime padidinti atlyginimus auklėtojoms, sudaryti sąlygas, kad visi vaikai darželyje valgytų nemokamai ir nereikėtų rinkti papildomų rinkliavų pvz.: už maistą, ar už papildomą kanceliariją, kuriai neva neužtenka pinigų, na išskyrus vaikų „namų darbus“, kuriuos užduoda namie atlikti jų auklėtojos.

Išspręstume daug socialinių reikalų: nereikėtų konkursų į darželio direktorių pozicijas, dėl to būtų mažiau biurokratų ir jose nesėdėtų priešpensinio amžiaus personos, kurios „didžiuojasi“ 32 m. darbo stažo patirtimi dirbant su vaikais – dėl ko dar protaujančiam žmogui jau susimąstyti reikėtų, o ne girtis... Be to, ta, vienintelė, direktorė galėtų kontroliuoti vaikų srautus mikrorajone, sudaryti geresnes sąlygas vaikams integruotis.

Šiuo atveju pavaduotojos taptų reikšmingesniais personažais kiekviename darželyje, direktorės „rankomis“. Buhalterių apskritai krūvis sumažėtų, nes nereikėtų skaičiuoti rinkliavų iš tėvų, o užsiimti tik vidaus buhalterija, su sąlyga, kad visiems vaikams būtų nemokamas maitinimas ir padengiami visi kiti kaštai, dėl kurių dabar darželiai terorizuoja vaikų tėvus.

Galų gale, pradinių klasių mokytojams pakeltume atlyginimą, dėl to ateitų daugiau naujų specialistų dirbti šioje srityje, atjaunėtų kolektyvai. Auklėtojo pozicija pasidarytų prestižinė ir gautume geriausias paslaugas mūsų mažiesiems, pasikeičiant esamai situacijai: „renkamės iš to, kas yra“ į „pasirenkame tai, kas geriausia“. Nebūtų tokios didelės auklėtojų rotacijos, dėl kurios vaikai, o kartu ir jų tėvai, psichologiškai kenčia patirdami kas kart naują adaptaciją darželio grupėje. Žodžiu išloštų visi, kas veda vaikus į darželius, aišku praloštų tie, kas dabartinėje sistemoje dirba.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, mieli vyriausybininkai ir savivaldybininkai, ypač pastarieji, jei jau žvalgomės į Skandinaviją, kai kalbame apie gerovę, tuomet pradėkime žengti realius žingsnius siekiant gyventojų gerovės, o ne vadovautis siaurais politiniais įsitikinimais, kai darželio vadas, o ne retai ir pavaduotojai, kitas juos tinkamai apibūdinantis lietuviškas terminas – pakalikai, už tai, kad paremia partijas per rinkimus su savo pseudobendruomene turi ar užsitikrina „šiltas vieteles“ daželio vadovybėje. Žinome, kaip sistema veikia, bet ir žinome, ką reikia daryti, kad ji būtų realiai veikianti ir atlieptų visų ja besinaudojančių interesus, prioritetą suteikiant ugdymo turiniui, o ne biurokratijai...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Nori paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašyk el. p. pilieciai@delfi. lt.