Tad ir statykime monumentą Motinai pagrindinėje valstybės aikštėje. O aplinkiniuose takuose galėtų būti ir Vytis, Gediminas, Vytautas ir kitos iškilios asmenybės ar mums brangūs simboliai. Tokiam sprendimui pritartų visos tautinės grupės, visų kartų emigrantai ir visi, kurie Lietuvą vadina Tėvyne.
Motina skaudama širdimi išlydi savo vaikus (emigrantus). Motina laukia ju grįžtančių. Motina susirūpinusi dėl vaikų greta esančioje įstaigoje. Motina, raginanti susitaikyti su praeities nuoskaudomis ir kenčianti, kad ne visus pavyko apsaugoti ir užauginti sažiningais ir nuoširdžiai mylinčius savo brolius ir seseris.
Apie Motiną galima rašyti ir rašyti. Toks paminklas buvo ant Kryžkalnio kalno, bet kažkas jame įžvelgė komunistinę dvasią ir jis atsidūre Grūto parke.
Pagalvokime, ar nebūtų šaunu turėti paminklą Motinai, kuri yra visu pradžių pradžia?
O emigrantas ar imigrantas, turistas ar vietinis nepriklausomai nuo tautybės, rasės, amžiaus žiūrėdamas į ją pagalvotų apie savo pareigą Motinai Tėvynei, vaikams, visiems žmonėms, kurie jį supa. Motina yra gėrio skleidimo, susitaikymo ir išminties simbolis.
O emigrantai galėtų paimti suvenyrinę statulėlę ir prisiminti – Motina jūsų laukia.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.