Mūsų meilė gimė dar mokykloje, kartu važinėdavom mokytis – jis į Vilnių, o aš į Kauną. Tai buvo patys gražiausi mūsų pasimatymai tai viename, tai kitame mieste. Tada nebuvo mobiliųjų telefonų, buvo tik laiškai.
Tie laiškai buvo tokie gražūs ir laukiami, o kiek juose buvo meilės ir šilumos... Mūsų draugystė tęsėsi ir tada, kai jis išėjo tarnauti į armiją. Visada maniau, kad armija, o ypač ilgi išsiskyrimai. sudeda taškus bet kokioje draugystėje.
Tada laiškai vienas kitam taip pat buvo siunčiami nenutrūkstamai, nes jis buvo davęs pažadą per savaitę parašyti du, jei nespėtų dėl kokių nors priežasčių ateiti atsakymas. To pažado jis laikėsi iki paskutinės dienos, kol baigėsi tarnyba.
Mano galvoje sukosi mintys apie vestuves, mezgiau net vestuvinę suknią, deja… Likimo ratas taip apsisuko, kad net nebūčiau susapnavusi. Grįžo jis iš tos armijos, tik ne pas mane. Niekaip negalėjau suprasti, kodėl jis nuėjo pas kitą. Net negalvojau ko nors pakeisti, buvau labai įskaudinta, sugniuždyta ir netgi pažeminta.
Pykau ant jo, bet viso to pasakyti neturėjau jėgų ir tada vėl bandžiau jam rašyti. Jo atsakymas man jau nebuvo nei meilus, nei švelnus, jis kėlė begalę klausimų. Po šito nemeilaus susirašinėjimo netikėtai dar susitikom savo gimtajame mieste. Tas mūsų susitikimas buvo paskutinis. Ilgai dar ilgai aš jį sapnuodavau, nes laukiau jo atsiprašymo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ne vienas žino auksinę taisyklę: geriau gailėtis to, ką pasakei, nei to, ko nepasakei. Deja, realybėje jos laikytis sudėtinga – orumas, principai ar kadaise pasakyti žodžiai trukdo pasakyti tai, ką širdyje trokšti: kad pasiilgai, norėtum susitikti, pyksti ar negali pamiršti. Mintyse skaičiuojate, kiek laiškų ar žinučių būtumėte išsiuntę, jei ne baimė būti atstumtam? Tuomet kviečiame jus įkvėpti drąsos.
Norite išsakyti, ką jaučiate? Nusiųsti laišką tam, kuris atsakymo, deja, jau nebeperskaitys? Iš savo klaidų pamokyti kitus? Viešai prisipažinti, parodyti dėmesį? Tuomet kviečiame pasidalinti neišsiųstais, bet širdyje jau parašytais laiškais.
Ne vieną tokį laišką skaitytojai jau yra siuntę DELFI – mergina parašė laišką neištikimam vaikinui, moteris – mylimam meilužiui, dėl kurio vyro taip ir nepaliko, Ronaldas M. išdrįso atsiųsti laišką skirtą gyvenimo meilei.
Pasidalinkite savo laišku. Vienam konkurso dalyviui, kurį išrinks redakcija, atiteks 3 mėn. pasirinkto DELFI grupės žurnalo prenumerata. Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Laiškas“ arba spaudžiant čia iki lapkričio 2 d.
Skaičius ant konkurso nuotraukos rodo, kiek žinučių žmonės jau atsiuntė bei kiek dienų liko iki konkurso pabaigos.
Konkurso taisyklės:
1. Konkursas vyksta nuo nuo spalio 12 d. iki lapkričio 2 d.;
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a redakcijos 2015 m. lapkričio 3 d. iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas ar nugalėtoja bus skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.;
4. Konkurso prizas – 3 mėn. pasirinkto DELFI grupės žurnalo prenumerata;l
5. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.
DELFI pasilieka teisę kai kurias istorijas publikuoti kaip atskirus straipsnius. Nepaisant to, ar tekstas buvo publikuotas kaip atskiras straipsnis, ar pasirodė konkursinio teksto apačioje kaip žinutė, jis vis tiek dalyvauja konkurse.