aA
Šiemet Lietuvos šimtmetis išaugo minėjimo rūbą ir tapo tikra švente. Gausybė renginių, plazdančių ir pastatus puošiančių vėliavų, gatves užplūdę žmonės, perpildytos kavinės su pavargusių nuo klientų administratorių fraze: „visos vietos užimtos ir „gyva eilė“, – lauksite?“ – liudijo, kad atšventėme Lietuvos valstybinę šventę su trenksmu.
Šimtoji Vasario 16-oji Lietuvoje ir užsienyje: pagaliau išmokome švęsti
© M. Mikulenas

„Atkurtos Lietuvos Šimtmečio programos tikslas buvo įtraukti kuo daugiau žmonių į Vasario 16-osios šventę, kad Vasario 16-oji taptų asmeniškai svarbia“, – paklausta kaip vertina nuvilnijusią šventę, akcentavo Šimtmečio minėjimo programos vadovė Neringa Vaisbrodė. Pasirinktas komunikacijos kampanijos „Kam švęsti?“ tikslas – parodyti kiekvieno ryšį su Šimtmečiu, kiekvieno priežastį švęsti Vasario 16-ąją, – teigė N. Vaisbrodė, pabrėždama, kad tikslesnius duomenis tikisi gauti atlikusi visuomenės nuomonės tyrimus.

Iškart po šimtmečio sukakties minėjimo visoje Lietuvoje ir už jos ribų, prof. Liudas Mažylis tarė žodį Ateitininkų federacijos iškilmingame labdaros pokylyje Kaune, pabrėždamas, kad kalbą sako jau naujajame Lietuvos šimtmetyje. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto atradimo autorius, su jam įprastu šarmingu, bet tiksliu pasakojimu atsiminė didžiojo atradimo trajektoriją.

Profesoriaus pasakojimas dar ir dar sykį, nebyliai pakartojo, kokią šventę būtume turėję be šio dokumento. Minios žmonių, einančių į Signatarų namus Vilniuje pažiūrėti eksponato, L. Mažylio atsiradimas tarp Lietuvos šimtmečio įtakingiausiųjų, byloja profesoriaus žodžiais kalbant, apie iki tol žiojėjusią „istorinę žaizdą“. „Atrodė, kad kalti, kad kažko esam netekę“, – pabrėžė L. Mažylis, ėmęsis sau išsikeltos misijos rasti Aktą ir parvežti jį į Lietuvą. Prieš tuos daugiau nei metus, pradėjęs tyrinėjimus profesorius suvokė, kad šimtmetis artėja pernelyg greitai ir dokumento suradimas papuoštų šventę.

Šimtoji Vasario 16-oji Lietuvoje ir užsienyje: pagaliau išmokome švęsti
© M. Mikulenas

Ir jis papuošė, papildė, o gal davė akstiną šiemet ne minėti, o švęsti. Tarsi virusas socialiniuose tinkluose plito nuotraukos iš renginių, vėliavų spalvų atributika pasipuošusios šeimos, trijų spalvų maistas, drabužiai, aksesuarai, švenčiančios įmonės, iš lentynų šluojamos Lietuvos trispalvės, pasak ne vieno renginyje kalbinto pašnekovo, kūrė šventės nuotaiką. Atrodo, kad nebūtinai po pirmųjų pristatymų visuomenei žadėjęs būti sėkmingas Lietuvos 100-mečio minėjimo scenarijus – pavyko.

Nemažiau šventiškai nusiteikusios buvo ir lietuvių bendruomenės užsienyje, Lietuvą sveikinusios užsienio valstybės. Stebėjome sveikinimus ir iš kaimyninių valstybių, ir iš tolimiausių pasaulio kampelių. Europos sostine tituluojamo Briuselio lietuvių bendruomenės nariai dalijosi vaizdais iš Penkiasdešimtmečio parko, kurio centrinė Triumfo arka nušvito Gedimino pilies ir Vyčio simbolika.

Šimtoji Vasario 16-oji Lietuvoje ir užsienyje: pagaliau išmokome švęsti
© G. Uzdilaitė

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Bulgarijos bendruomenės nariai, pasak ten dirbančio diplomato Mindaugo Genio, gamino ir ragavo lietuviškus patiekalus, Varnoje atidengė dr. Jonui Basanavičiui skirtą atminimo lentą. Tautos patriarchas ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Bulgarijoje praleido 25-erius metus ir paliko ryškių pėdsakų Bulgarijos istorijoje.

Šimtoji Vasario 16-oji Lietuvoje ir užsienyje: pagaliau išmokome švęsti
© M.Genys

Pakalbintas už Atlanto pareigas einantis, Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius pabrėžė, kad Lietuvos šimtmetį minėjo kone tūkstantis lietuvių, susirinkę į patriotinių dainų Šimtmečio koncertą, konsulato langus Čikagoje puošė trispalvės.

Šimtoji Vasario 16-oji Lietuvoje ir užsienyje: pagaliau išmokome švęsti
© M. Bekešius

Tačiau grįžkime ten, kur pradėjome, profesorius L. Mažylis, likus kiek daugiau nei metams iki Lietuvos šimtmečio minėjimo, 2017 m. vasario 10 d., jau pradėjęs dokumento paieškas, persvarsto ieškojimo eigą, maršrutą ir aprašo socialiniame tinkle „Jau žinau, kad Dokumento su visais 20 parašų tikrai nėra KUN (Kaune), nėra ir VNO (Vilniuje) ir jau pusę metų kaip svarstau prielaidą, jog Dokumento APSKRITAI nebuvo. Nuliniai variantai visada svarstytini. Išsisvarstė tikslus atsakymas: turėjo būti nemažiau kaip trys Dokumento egzemplioriai. Turbūt daugiau. Turbūt su visais 20 parašų. AR tikrai su parašais? Man kaip autografų medžiotojui tai SVARBU. Neplanuoju sumedžioti Dokumento. Bet noriai medžioju brūkštelėtus parašus. Per pusę metų jų šrifto užsilankstymus jau moku beveik mintinai. Baigiu išmokti rašomųjų mašinėlių šriftų niuansus. Dokumentai nedingsta, – sako man istorikai. Rankraščiai nedega, – rašoma knygoje apie Meisterį. Beje, tai tikrai taip: išlieka nebūtinai tik popierius ir raidės. Visada visų svarbiausia būna tikrai ne popierius ir ne raidės. Dabar jau turiu medžioklės planą. Jis paprastas: kelionių logikos atkartojimas.“

Ir tampa aišku, kad šiųmetės šventės pilnatvė buvo užprogramuota jau tuomet.

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pasiūlė būdą visiems besiskiriantiems: tai ypač padeda per karantiną (3)

Siekiant suvaldyti pandeminę situaciją, buvome ir tebesame priversti apriboti socialinius ryšius,...

Gimtadienyje šokiravo draugo merginos elgesys: šitaip vyniojamo apie pirštą dar nemačiau (30)

Sako, kur du, ten trečias nereikalingas, bet kartais apie tuos du iš šono trečiam matosi geriau....

Vyras pats pasistatė namą: iš esmės prireikė tik trijų dalykų (43)

Gera diena, savadarbio taupumo mylėtojai, papasakosiu savo nuotykį ir aš. Nuotykis truko vienerius...

Į Norvegiją išvykusi lietuvė patyrė tikrą siaubą – dukters kūną rado jau atvėsusį Pasakojimas, paremtas tikrais įvykiais (63)

Vilma atvyko į Norvegiją užsidirbti. Kartu pasiėmė ir dukrelę Laurą. Su Lauros tėčiu visi...

Gyvenimą miesto centre iškeitė į kaimą: jau sutaupėme 12 tūkstančių eurų (23)

Mūsų šeima į karantiną žengė su nerimu. Daugiau kaip prieš metus, kai pirmą kartą prasidėjo...

Top naujienos

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (354)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (961)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (201)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Dalį Lietuvos ir toliau merks lietus, kitur – gaivus pavasaris (1)

Antradienio dieną orus lems ciklono vakarinė dalis. Rytinę šalies pusę dengs storų debesų...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (17)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (115)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (343)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...

Su sijonu-kiltu ant „Eurovizijos“ kilimo sužibėjęs „The Roop“ lyderis – apie žmonių reakcijas ir šiuo įspūdingu įvaizdžiu pasiųstą žinutę žiūrėkite vaizdo pokalbį (344)

Jau visai netrukus, šį antradienį, nuskambės taip ilgai lauktas pirmasis „Eurovizijos“...

Didžiulės paklausos susilaukęs NT: vietoje – net aktyvus ugnikalnis (7)

Sumanymas įsigyti privačią salą – jau nebemadingas. Verčiau pasidairykite vietovės, kur esama...

Pangoso pastangų nepakako: Vieningosios lygos pusfinalį CSKA pradėjo dramatiška pergale

VTB Vieningosios lygos pusfinalio pirmoje kovoje žingsnį finalo link dėjo Maskvos CSKA , kuri...