Apie tokius vyrus sako, jog „paskui jį eis bet kuri“. Tik... Neturėjau laiko moterims: sportas, darbas, vėliau – šeima. Stengiausi gyventi sąžiningai. Turiu galvoje, moteris.
Našliu tapau prieš daug metų, bet turėjau vaikų, tai nenorėjau svetimos mamos. Na ir dar stabdė tai, kad visą laiką praktiškai gyvenau užsienyje. Kas be ko, romanėlį turėjau ne vieną, taip pat ir su užsienietėmis. Ne, ne! Su prostitutėmis savo gyvenime neturėjau jokių reikalų. Tai va. Vaikai turi savo gyvenimus, o aš gi dar krutu...
Nutariau pasieškoti, kaip dabar madinga sakyti, draugės. Ieškojau internete apie porą metų. Rezultatas: vieną dalį pasiskelbusių tenkina „telefoninė meilė“.Plepėt telefonu ir nieko daugiau. Labai reta kuri sutinka susitikti. O tos, kurios susitinka, tai pilnos visokių problemų, bet ne jausmų... Ir žinote, neteko rasti nei vienos apeišvietusios, protingos, orios moters. Gal čia mano tokia „laimė“?
Grubiai reziumuosiu taip: nesu valkata ir nesikapstysiu šiukšlių konteineryje. P.S. Tikrai nesu „pasikėlęs“, bukas, neturiu ypatingų reikalavimų, tik nenoriu savo gyvenimo saulėlydžio leisti su kvaila patele.