Kažkodėl saugumo reitinguose karaliauja vidutiniai ir dideli automobiliai. Peržvelgęs krūvą testų, reitingų lentelių nei viename TOP 10 ar net 25 neradau nei vieno „netaršaus“ automobilio. Išskyrus
„Tesla“. Na bet kiek žmonių net visame Vakarų pasaulyje gali sau leisti važinėti „Tesla Model 3“ automobiliu? Remiantis „Euroncap“ duomenimis, iš mažųjų automobiliukų saugiausias yra „Renault Clio“, kurio CO2 emisija nuo 99 iki 118 g. Ir kuris po metų kitų bus laikomas taršiu automobiliu, nes jau dabar vos vos nesiekia tos magiškos mūsų ministerijos nustatytą 130 g ribos, kurią pasiekus jau ir nuo jo stengsis atsikratyti miestai.

Vairuojantiems žinoma, kad saugiausi automobiliai – varomi visais ratais. O tarp tokių nėra nei vieno, kuris papultų į „netaršių“ automobilių kategoriją. Kiek teko nagrinėti duomenų (ir nemažai), neradau nė vieno 4x4 automobilio,kuris išmestų iki 130 g CO2. Suprantama, išskyrus „Tesla“ ar „Jaguar“. Na bet kiek žmonių Lietuvoje gali sau leist važinėt „Tesla Model 3“ ar „Audi E-Tron“?Visais ratais varomas automobilis ir stabilesnis bet kokiomis gamtinėmis sąlygomis, ir geriau valdomas.

Turbūt ne veltui beveik visi gamintojai anksčiau ar vėliau į gaminamų automobilių gamą įdeda ir 4x4 automobilius. „Subaru“ ar „Audi“ tą daro dešimtmečiais, VW, MB (neskaitant G serijos ir jos net kariškų modifikacijų), BMW, „Mazda“ ar „Hyundai“ tuo užsiėmė palyginti neseniai. Ir dažniausiai to motyvas – saugumas, kuris, pasirodo, visai nerūpi mūsų valdžiai, deklaruojančiai norą „kad miestuose neliktų galingų automobilių“, nors tie pasak jų „galingi ir taršūs“ automobiliai išmeta tik kiek daugiau nei 130 g to CO2.

Per visokias „saugumo“ akcijas verkiama, kad viena prarasta gyvybė – tai milijonai eurų ir milžiniška moralinė žala. Tačiau, kai reikia pasirinkt „saugumas“ ar „ekologija“, pasirenkama iš lempos ištraukta „ekologija“. Iš lempos, nes jokiuose ministerijos planuose nėra raginimo nustoti naikinti miškus, kurie tą CO2 kaip tik ir valo ar miškus net atsodinti. Ne, kam. Juk nustoti kirsti miškus nenaudinga. O juos atsodinti išvis nuostolinga. Kitas reikalas yra apmokestinti tai, kas neapmokestinta. Nors, kita vertus, važinėjantys galingesniais automobiliais juk perka daugiau degalų, todėl savaime yra labiau apmokestinti. Ir suneša didelę dalį biudžeto pajamų. Turbūt ne veltui valdžia ruošiasi dar labiau apmokestint degalus. O ką apmokestintų, jei visi pereitų prie teslų?

Bet čia ne apie tai. Čia apie saugumą. Asmeniškai aš, galėdamas pasirinkti (o juk galimybę „pasirinkti“ mums siūlo pats ministras), pasirinkčiau saugumą, o ne keliais gramais mažesnį CO2, nes jau pakankamai prisižiūrėjau ant menko sniego nesuvaldytų automobilių sukeltų avarijų. Pavyzdžiui, kiek jūs matėte avarijų, kurias žiemą būtų sukėlusios „Audi Quattro“, „Subaru Forester“ ar BMW Xdrive? O kiek jų sukelia paprasti VW, paprastos „Audi“ ar paprasti opeliai? Kad visais ratais varomi automobiliai saugesni nei visi kiti, patvirtina ir saugiausių automobilių topai. Sakykime, USA Today 2019 metų saugiausių automobilių 30-tuke vyrauja visais ratais varomi automobiliai. Beveik visi to 30-uko automobiliai yra arba „pagal nutylėjimą“ varomi visais ratais, arba turi galimybę tokią funkciją užsakyti ir tik keletas to topo automobilių neturi visais ratais varomos versijos.

Tačiau ne ką labiau skiriasi ir britų požiūris į saugumą. O juk Britanija yra užsibrėžusi 2050 metais pasiekti „zero emission“ transporto srityje, tad atrodytų, į visais ratais varomų (išskyrus
„Teslos“ ir panašių elektromobilių atvejus), todėl visada taršesnių automobilių pusę nežiūri. Žiūri. Nes pagal express.co.uk TOP 10 tik 4 iš 10 automobilių kol kas neturi visais ratais varomų versijų. Pagal carwow.co.uk, saugiausių automobilių 10 nuo express.co.uk skiriasi tik vienu automobiliu – vietoj Mercedes A pas juos Mercedes GLE. O ko jau ko, bet carwow apkaltinti nemeile gamtai būtų sunkoka, kadangi vienas tos kompanijos automobilių apžvalgininkų beveik visada šlykštisi net sėdynių apmušalais, jei tik jie iš natūralios odos.

Tad ko vertos kalbos apie saugumą kelyje, jei iš tiesų skatinama įsigyti ne saugesnius, o tiesiog mažiau taršius automobilius, kai kada neatitinkančius jokių saugumo reikalavimų? Jeigu taršos reikalavimus atitinkantis (124 g CO2) „Fiat Punto“ negavo nei vienos „Euroncap“ žvaigždės, tačiau kažkodėl į saugumo rodiklius, kaip į aktualiausius tiems, kurie siektų (ne žodžiais, o darbais) padaryti mūsų keliones saugesnėmis, žiūrėti nesinori. Jų nei uždrausti pirkt, nei apmokestinti nežadama. Nes juk Europos Sąjungai įsipareigojome ne didinti saugumą, o sumažinti taršą. Ir visai nesvarbu, kad „neteršti“ turi tik paprasti žmonės, kuriems ir priekabą prisikabinti reikia, ir į sodybą miške nuvažiuoti. Bet juk apmokestinti automobilius paprasčiau, nei atnaujinti autobusų parką, kuris turbūt taršesnis nei kreiseris „Aurora“. Apmokestinti automobilius paprasčiau, nei nustoti naikint miškus, pastatyti valymo įrenginius katilinėse ar įrengti kanalizacijas vietoj lauko tualetų.

Na, bet juk valdžiai iš tiesų nesvarbu nei saugumas, nei ekologija, nes valdžia važinėjo ir važinės saugiais, galingais ir taršiais automobiliais. Jiems svarbus „paukščiukas“ ant punkto „įvykdyti direktyvą“, o ne švari gamta ar saugi šeimos kelionė.