Ir kasmet Lietuva vis kopia, kopia, kopia aukštyn. Prieš gerą gabalą metų įvairiuose reitinguose būdavom tarp 40 ir 60 vietų, o po 2009-ųjų reformų pradėjom šuoliuoti į viršų. Vis dažniau Lietuvą sutiksime tarp TOP 35 pasaulio valstybių, pagal begales kriterijų lenkiame ne tik kaimynes – Latviją, Estiją ir Lenkiją (net nekalbu apie Rusiją, kuri glūdi įvairių laisvių bei skaidrumo reitingų dugne), bet ir praktiškai daugelį buvusių Varšuvos pakto valstybių, net kabinamės nagais į čekų nugaras, daug kur esame aplenkę Graikiją ir Portugaliją, artėjame prie Vakarų valstybių TOP 25-tuko. Beje, pagal verslumą ar interneto greitį jau patenkame ir į tą išsvajotąjį 25-tuką.
Mes per 25-erius metus taip pasikeitėme, kad dabar esame labiau Vakarai nei Rytai. Tačiau tiek dalykų dar „kabo” nepadarytų, tiek problemų neišspręstų, kad net baisu – korupcija per didelė, darbo našumas per mažas, idėjų ir iniciatyvų trūksta, ypatingai trūksta bendro ekonomikos tvarumo, trūksta ilgalaikės strateginės vizijos ir loginio nuoseklumo valdžios darbuose. Deja, kai valdžioje partijos, kurios teisiamos korupcinėse bylose, nepotizmas ir „savų“ gynyba kyla į praėjusio dešimtmečio aukštumas. Faktiškai susiduriame su problemomis kone visuose sektoriuose, o dabartinė Vyriausybė, mano nuomone, jas sprendžia labai jau nesistemiškai ir inkrementiškai.
Man vertinti LSDP Vyriausybę gan paprasta – sėkmingai nedaroma nieko, sėkmingai negadinama ir nestabdoma, kas buvo anksčiau pradėta, o dėl, drįstu spėti, kompetencijų trūkumo „ardomoji veikla“ buvo pakankamai neefektyvi, kad būtų galima ką nors labai jau sugadinti. Vis dėlto, atrodo, kad nieko nevyksta. Galbūt konservatoriai su liberalais nupirko visą Lietuvos mediją? Juk viešojoje erdvėje nevyksta diskusija apie politinius sprendimus – visuomenė yra neįtraukiama labiausiai dėl to, kad nėra į ką įtraukti. Pamenu, kaip prieš septynerius ar penkerius metus portalai, laikraščiai ir radijo stotys ūžė nuo įvairiausių politinių ir ekonominių pasiūlymų vertinimo, o dabar viešoje erdvėje vidaus politikai dėmesio beveik neskiriama, o jei ir skiriama – tai per mažai. Vis dėlto, privalu pabrėžti ir pasidžiaugti, kad labai sėkmingai vadovavom ES Tarybai, pastatėm SGD terminalą, įvedėm eurą! VALIO! Dar buvo sėkmingų pokyčių Teisingumo ministerijoje, VRM, KAM (svarbeuse kaška dariti), galbūt dar kurioje nors ministerijoje, bet realiai, pasižiūrėjus iš šono, susidaro įspūdis, kad viešojoje erdvėje be nuomonę keičiančio A. Butkevičiaus dirba tik dvi ministerijos – Užsienio reikalų ir Energetikos.
Ir štai! Auksinis šansas vienu balsavimu Lietuvą stumtelėti visuose tuose reitinguose bent penkiais laipteliais aukščiau, dar labiau atsiplėšti nuo Rytų, „prisirašyti“ prie Vakarų chebros, vienu žingsniu išvėdinti naftaliną – socialinis modelis! Kitą savaitę vyks balsavimas Seime. Kad ir kiek stengėsi ministerijos šio modelio pirminį variantą apgadinti ir „nuliberalizuoti“, bet jis vis tiek yra itin reikalingas! Taigi, tai mūsų šansas persikelti vienu balsavimu iš XIX į XXI amžių! Be abejo, inkrementiniai pokyčiai ir šio dokumento tobulinimai bus reikalingi ir tas tobulinamas tebūnie vykdomas kad ir ateinančius šešerius metus, tačiau priimti šį dokumentą dabar – labai svarbu.
Dabar Lietuvos ekonomika lyg koks šuniukas ant trijų grandinių: kad išbėgtų iš kiemo, reikia tas grandines atlaisvinti. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo „Facebook“ paskyroje atkreipė dėmesį, kad, anot Pasaulio Ekonomikos Forumo ataskaitos, esame 125-oje vietoje pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo reguliavimą. TOP 25-tuku nekvepia, tiesa? Be abejo, socialiniam modeliui priešinasi profesinės sąjungos.
Jau kitą savaitę iš kaimų kaimelių suvažiuos užsakyti autobusai, kurių dalis ant raudonos vėliavos kadaise viršuje užpiešė geltoną, per vidurį – žalią spalvas. Su būgnais ir humanos kaliošais dainuos „Paksas gereuses“, „NATO von“ ir bandys atkurti girtą Rumšiškių bei Kaziuko mugių atmosferą aikštėj priešais Seimą.
Socialinis modelio priėmimas turės nenuginčijamą naudą mūsų valstybei – padės sukurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų, padidins užimtumą, padidins „Sodros“ surenkamas lėšas, didins skaidrumą, padidins išeitines kompensacijas, pritrauks užsienio investicijas, sustiprins smulkųjį ir vidutinį verslą, sumažins mokestinę naštą verslams, galų gale didės pensijos ir atlyginimai! Nerijus Mačiulis klausia profsąjungiečių: „Tai kuriame amžiuje jūs gyvenate, ką jūs atstovaujate ir prieš ką gi jūs čia kovojate? Prieš bedarbius? Prieš didesnes pensijas? Prieš mažesnius darbo mokesčius? Prieš naujas darbo vietas kursiančius darbdavius? Prieš mažesnę šešėlinę ekonomiką? Prieš didesnes bedarbių išmokas? Klausimai retoriniai, viso gero jums.”
Galų gale apibendrinsiu paprastu faktu – Lietuvoje darbo našumas yra 2-2,5 karto mažesnis nei Vakarų Europos valstybėse, o vidutinis atlyginimas 3,5-4 kartus mažesnis. Taigi, pasivykime Europą pagal našumą, pasivysime ir pagal atlyginimus! Socialinis modelis atlaisvina darbdavių-darbuotojų lenciūgą – esant didesniam darbdavių mobilumui, bus įmanoma siekti didesnio darbo našumo, esant didesniam našumui – didės konkurencija, didėjant konkurencijai – didės atlyginimai, didėjant atlyginimams – didės vartojimas, didėjant vartojimui – augs ekonomika… Viskas aišku ir paprasta – keliaujam į XXI amžių?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!