Mes nesame kitokie, mes gyvename Lietuvoje, dirbame, mokomės, mokame mokesčius valstybės labui. Už ką mus smerkti? Todėl, kad mūsų tautybė kitokia? Nesame nei „perykla“, nei „veisykla“, esame Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos bendruomenė, ugdanti visapusiškai išsilavinusį Lietuvos pilietį, savo veiklą orientuojantį į ugdymo kokybę.

Mokiniai ir mokytojai – ne mokykloje, o rekolekcijose. Kas yra rekolekcijos? Marijos žemės žmonės žino, kad tai susikaupimo metas, kuomet žmonės prieš šventes meldžiasi, išsivalo savo sielą. Straipsnyje parašyta, jog rekolekcijos „vyksta tris dienas dukart per mokslo metus“. Norime patikslinti, kad mokiniai ne tris dienas nelanko mokyklos, o tiesiog vieną dieną, po pamokų, vienai valandai, t.y. vienoms mišioms, eina į bažnyčią, atlieka išpažintį, pasimeldžia. Tą dieną, kai gimnazijoje lankėsi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos atstovai, mišiose dalyvavo visų trijų miesto mokyklų bendruomenių nariai.

Mūsų gimnazijos (Jano Sniadeckio ir Lietuvos Tūkstantmečio) bendradarbiauja viena su kita. Kiekvienais metais vyksta mokinių mainai. Tūkstantmetukai ateina pas mus (o ne į „kitą mokyklą“, kaip sakoma straipsnyje), o mūsų mokiniai tą dieną mokosi lietuviškoje gimnazijoje. Mūsų gimnazijos mokytojams niekada „nešovė“ mintis žeminti mokinius, nes jie – vaikai, jie nekalti, kad suaugę žmonės taip skaudžiai politikuoja. Juk jie irgi gimė, auga šitame krašte, „hitlerjugendų“ krašte. O ar gerbiamas Vytautas Dailydka nepamiršo, kad iš šio „hitlerjugendų“ krašto kilo didieji lietuvių raštijos pradininkai Jurgis Zablockis, Stanislovas Rapolionis?!

Šių metų kovo 29 dieną mūsų gimnazijos mokiniai dalyvavo Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijos pamokose. Grįžę dalinosi savo įspūdžiais. Tūkstantmečio gimnazijos istorijos mokytojas teigė, kad vedė pilietinio ugdymo pamoką apie Lietuvos įstatymų, Konstitucijos bei teismų sprendimų laikymąsi visoje šalies teritorijoje. Straipsnyje teigiama, kad mokiniai ant suolų paliko užrašus apie tai, kad „Lenkija – mūsų šalis“ ir t.t.

Bet ką reikėjo daryti vaikams, kai mokytojas pamoką pradėjo ne kalbėdamas apie įstatymus, o pokalbiu, žeminančiu kitos tautos žmones? Kodėl gerbiamas istorijos mokytojas viso to nepapasakojo? Mokiniai pasakojo, kad į mokytojo klausimą, ką reiškia žodis „liach“, jie atsakė, kad tai „lenkas“, o mokytojas pataisė, kad „liach“ - tai „lachudra“, ir užrašė šitą žodį lentoje.

Mokytojui pasiteiravus, kas ruošiasi studijuoti Lenkijoje, keli vaikai pakėlė rankas, tuomet pedagogas pasakė, kad jie važiuotų ir negrįžtų, ir lentoje parodė paveikslą su kiaulės atvaizdu, paaiškindamas, kad tai lenkai Vilniuje. Tai kokia pamokos tema?! Kaip tokioje situacijoje turėjo pasielgti mūsų mokiniai – leisti save žeminti? Štai ir teko ginti savo tautybę. Taip, galima atimti kalbą, istoriją, bet ar galima atimti tautybę? Kyla klausimas, ar kompetentingas toks mokytojas dirbti šioje gimnazijoje, kurioje mokosi įvairių tautybių vaikai?

Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos bendruomenė gerbia ir savo, lenkų, ir lietuvių valstybinę kalbą. Norėtume paneigti susidariusią nuomonę, jog mūsų mokiniai nemoka lietuvių kalbos bei nesugeba rašyti lietuviškai. Mūsų prioritetas – gimnazija, mokanti gyventi kaitos sąlygomis, kokybiškai tenkinanti visuomenės poreikius ugdant mokinius. Didžiausias dėmesys skiriamas būtent efektyviam lietuvių kalbos mokymui.

Mūsų gimnazijoje jau nuo pirmos klasės mokiniai mokosi iš lietuviškų vadovėlių, programos derinamos su lietuvių gimtosios kalbos programa. Mokiniai gerai išlaiko VB egzaminus, be to, ir televizijos laidoje „Teisė žinoti“ (2011 balandžio 13 d.) buvo sakoma, kad dažniausiai studijas universitetuose nutraukia ne mūsų, tautinių mažumų, mokiniai. Kiekvienais metais klasėms skiriamos papildomos valandos lietuvių kalbos mokymui(si). Mokiniai dalyvauja ne tik rajoniniuose, bet ir respublikiniuose konkursuose ir olimpiadose, užima prizines vietas (nors straipsnyje teigiama, kad mokiniai nemoka lietuviškai).

Straipsnis sukėlė didelę sumaištį tarp žmonių. Negi valstybė, kurioje mes gyvename, auginame ir ugdome vaikus, galvoja taip, kaip ir vienas žinomų politikų: „Nebus tautos – nebus ir problemos“. Nesinori taip galvoti, bet kad nieko kito ir nebelieka...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!