Teko išnaudoti visas savo automobilio stabdymo galimybes, kad ne tik varžtai atsidūrė prie priekinio stiklo, tačiau ir aš pats būčiau per jį išlindęs. Štai nuo tada ir pradėjau stebėti automobilius kelyje, ypač jų rodomus posūkio signalus. Vairuotojų, sunkiai valdančių kairę ranką arba visai be jos, kelyje išties daug. Tik nei ant vieno iš jų automobilio nebuvo neįgaliuosius žyminčio skiriamojo ženklo.
Sugrįžkime keliasdešimt metų atgal ir prisiminkime, kad ne taip jau ir seniai posūkiai buvo rodomi iškišus ranką per automobilio šoninį langą. Žiemą šalta taip mojuoti? Taip. Tačiau dabar, sėdėdami šiltame automobilyje, net nesivarginate įjungti posūkio signalo. Suprantu, tiek sulysote, kad nepajėgiate to padaryti. Krizė užpuolė, pinigų degalams pakanka, o štai maistui nebelieka. Tad ir vairuojate nusilpę. O gal taupote elektrą? Juk elektrines uždarome, naujos kažin ar besulauksime.
Nuraminu – elektrą jūsų automobilyje gamina generatorius. Tad negailėkite dalies sekundės savo labai jau brangaus laiko ir įjunkite posūkį, kaip to reikalauja taisyklės, juolab, kad posūkio išjungti nebereikia, jis pats išsijungs. O gal aš pats neišmanėlis, gal pasikeitė kelių eismų taisyklės (pas mus viskas keičiasi kuro kainų didėjimo greičiu) ir aš ieškau ko nepametęs? Taigi, atsiverčiu taisykles, susirandu 92 punktą ir skaitau: „įspėjamieji signalai (vienas iš tokių ir yra posūkis) turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro“. Aišku, kaip du kart du, tačiau nevisiems tai lygu 4.
Prieš keletą dienų vienas vairuotojas, kaip tik važiuodamas prieš mane, pasuko į kairę, nors nė žymės nebuvo, kad jis tai ruošiasi daryti. Pasukau paskui jį ir aš. Prie artimiausios parduotuvės jis sustabdė savo automobilį, sustojau ir aš. Kai jis išlipo, priėjau aš prie jo ir sakau: „jūsų automobilio kairysis posūkio signalas neveikia“. Vairuotojas pasikasė pakaušį, pralemeno: „o gal aš jo visai neįjungiau“ ir nuėjęs prie automobilio, dėl visa ko patikrino. Pasirodo veikia. Gerai, kad dar pripažino, jog neįjungė. Duok Dieve, kitą kartą parodys, ir ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Saviškius kartais irgi tenka pabarti, kai neparodo signalo. Jie man aiškina, kad kelyje nieko daugiau nėra, tai ir nerodo, atseit niekas nemato. Tačiau jei neparodysi kai niekas nemato, būtinai pamirši tai padaryti sudėtingoje situacijoje.
Pasitaiko kelyje ir kitokių atvejų. Vienas, žiūrėk, stovi sankryžoje prie šviesoforo lyg niekur nieko, o įsijungus žaliam signalui, nuvažiuoja į kairę. Kitas įjungia posūkio signalą jau pasukęs. Atseit, žiūrėk, aš čia pasukau ir suprask, kad nori, ar jis mane kvailiu laiko ar jį taip mokė instruktorius.
Beveik kasdien tenka važiuoti „T“ formos sankryža, kur dažnas vairuotojas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, net nesivargina įjungti posūkio signalo. Stoviu iš paskos tokių vairuotojų ir jaučiuosi kaip žaidime „atspėk, į kurią pusę suksiu“. Pasitaiko atvejų, kai kelių asas mieste ar gyvenvietėje išdidžiai aplenkia mane, nes važiuoju per lėtai, tik 50 km/h greičiu, o paskui staigiai suka į dešinę. Aišku, apie posūkio signalus lenkiant ir sukant net mintis jam nekyla, jis juk skuba. Skubėk, nes kelių eismo nelaimė tyko jei ne už šito, tai už kito posūkio ir tu pirmas ją sutiksi. Kas keisčiausia, kad tokį „erelį“ net ir važiuodamas „vėžlio greičiu“, pasiveju kur nors prie kito šviesoforo.
O kaip dažnai jūs neįjungiate automobilyje posūkio signalo? Pagalvokite ir nesileiskite luošinami automobilio, o įjunkite posūkio signalą ir saugiau bus visiems!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!