Ir štai, jie atvažiuoja. Visa krepšinio rinktinė, regis, tik ką iš Ispanijos, geltonu turistiniu autobusiuku pasiekia Rotušės aikštę. Šimtai sirgalių, karingai užėmę vietas prie tvora aptverto kelio, kuriuo jau tuoj žengs krepšininkai, atsisuka, ir minia nuvilnyja ovacijos.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Sirgaliai ploja išsijuosę, renginio vedėjas pagaliau įgauna energijos ir charizmos, krepšininkai tuo tarpu lipa iš... Nelipa. Tuo metu TV3 pradeda reklamą ir tenka įsijausti į „ilgai laukęs, dar palauk“ moto, kuris problemų, regis, nekelia tik „patiems ištikimiausiems“ sirgaliams, į aikštę atėjusiems penkiolika minučių iki krepšinio rinktinės atvažiavimo. Ir gerai padariusiems.

Aš, pirmą kartą gyvai nutarusi pasveikinti krepšininkus, ateinu į aikštę laiku, nusiteikusi pasimėgauti renginiu ir sutikti krepšininkus. Tik susiradusi gerą vietą, sutinku porą pro Rotušės aikštę einančių draugių, kurios ieško vietos vakarienei, tik tarp kitko užsimindamos, kad krepšininkai vis tiek vėluos pora valandų, todėl jos spės ir grįžti.

Negaliu pasakyti, kada išties prasidėjo renginys, o kada vyko pavėluotas garso patikrinimas, berniukų chorui giedant tik vieną himno stulpelį arba nutraukiant paleistą dainą, jai vos pasiekus pirmąjį trečdalį, kolonėlėmis slystant „Lietuva mano šir...“ ir ten nutrūkstant Deivio dainai. Nebuvo jokio įspūdingo renginio, man nuoširdžiai gaila krepšininkų, kurie grįžę turėjo tai pajusti, nors baisiausios dalies ir nematė – kaip ir rimto neatitikimo tarp sirgalių ir paties renginio.

Tuo tarpu vedėjas porą valandų galėjo paistyti, kokie geri susirinko sirgaliai, kaip gerai nusiteikę jie laukia parvažiuojančių krepšininkų, kurie, štai, kažkur užtruko, kurie vis dar keliauja, po to – kurie jau leidžiasi lėktuvu ir tai daro stebėtinai ilgai: nors neturiu ilgametės skridimo lėktuvu patirties, turiu pasakyti, laikas, kurį šis lėktuvas užėmė nusileisti, buvo iš tiesų verčiantis kiek nerimauti.

Renginys buvo absoliučiai nerišlus, koncertuojantys žmonės neatrodė turį ką nors bendro vienas su kitu, trūko jungiančios komentuojančios dalies, ir tikrai nebuvo nieko, kas primintų krepšinio rungtynes, kaip buvo žadėta. Na, išskyrus krepšinio mokyklos vaikus, kurie prieš renginį kone už scenos it įsakyti mėtė kamuolius į krepšį, kažkur toli fone, kurį pasiekia ne kiekvieno, bet, ko gero, tiktai toliaregio akys.

Dvi valandas laukę sirgaliai, atvažiavus krepšininkams, paprasčiausiai išsiskirstė. Nepaisant vedėjo minėtų aštuoniolikos laipsnių, pasirodo, kad dvi valandas stovėdamas vietoje visgi gali sušalti, net jeigu pasiaukodamas darai tai dėl krepšinio rinktinės. Todėl kartu su manimi, vos tik visiems krepšininkams pasiekus sceną, aikštę paliko bent trečdalis sirgalių. Švelniai tariant, net neatrodo, kad renginio esme būtų buvęs krepšininkų sutikimas, veikiau tai tik mažytis pridėtinis atributas.

Renginio uždarymas – stebėtinai panašus į muzikos koncertą su daugybe grupių, tarp kurių krepšinio rinktinė nebuvo kažkuo ypatinga: tiesiog pakviesta užbaigti koncertą vienintele savo šiandien grota daina. Ir tuomet supratau, kodėl kartais atrodo, kad krepšinį galima žiūrėti tik su alumi ir traškučiais, tik gerai išgėrus. Kodėl retsykiais nejauku kažkam pasakyti, jog žiūri krepšinį – tai atrodo paprasčiausiai neintelektualu.

Prieš tokį krepšinio renginį nublanksta visi puikūs sekamų žmonių pastebėjimai apie rungtynes, nuostabios citatos, sporto kaip būtinybės ar svarbos valstybėje vieta, ir lieka tik vedėjo, publiką laikančio naivia arba protiškai atsilikusia, veblenimai, vis dar nesugebančio atsisakyti frazės, jau prieš penkis metus tapusios kliše – „krepšinio bažnyčia“. Tada atrodo, kad tai iš tiesų tampa vienpusiu bendravimu, kur žmonės susirenka pasidaryti asmenukių, kur jie neprivalo, ne, netgi nepageidautina, kad jie mąstytų ar turėtų nuomonę, arba kokių kitų interesų be traškučių, alaus ir krepšinio.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Istorikas A. Vyšniauskas. Ką statysime vietoj nugriauto Lenino?

Artėjant Lukiškių aikštės atidarymui po rekonstrukcijos, žiniasklaidoje netyla diskusijos ką...

Ieškojo vaikino „Tinderyje“: papasakojo apie dažniausiai jų daromas klaidas (103)

Pradėsiu nuo to, kad man 25 – eri metai, gyvenu Kaune ir jau esu baigusi studijas. Beveik iš karto...

Septyniolikmetis suskaičiavo: verslą geriau kursiu užsienyje (55)

Verslas – įdomi ir pilna iššūkių veikla. Jis gali mano tikslus ir idėjas paversti realybe. Aš...

Pažįstamo atsiųsta nuoroda paskatino susimąstyti: Lietuvoje tik dirbdamas visą parą, uždirbsi kaip užsienyje? (61)

Vienas geras mano rusakalbis bičiulis į protingą mano telefoną atsiuntė Rusijos žiniasklaidos...

Mergina ar kompiuteriniai žaidimai? Jaunuolis priėmė sunkų sprendimą (157)

Niekada negalvojau, kad man taip gali nutikti. Aš turiu priklausomybę kompiuteriniams žaidimams....

Top naujienos

Galimi kandidatai į prezidentus pradėjo kalbėti tai, ką nori girdėti rinkėjai (22)

Galimi kandidatai prezidento rinkimuose pradėjo kalbėti apie socialinę atskirtį ir regionų...

Nemaloni staigmena degalinėje: už daugiau nei 30 prekių negalima mokėti kortele (60)

Į degalinę „Circle K“ užsukęs būrys užsieniečių susidūrė su nemalonia problema. Visiems...

T. Janonis. Šiai institucijai neverta skirti nė vieno euro (129)

Valstybinės žemės grobimas šiandien išgyvena aukso amžių. Tam laiko ir energijos negaili...

A. Avulio idėja Lietuvai: statykime vaikų darželius (118)

„ Hanner “ vadovas Arvydas Avulis siūlo imtis jaunų šeimų – nors piniginė parama gerai,...

Savaitgalį suksime laikrodžius: įvedamas žiemos laikas (116)

Jau šios savaitės pabaigoje, sekmadienį, Lietuvoje bus įvedamas žiemos laikas . Laikrodžio...

Mobiliojo ryšio operatoriai atliks paskutinį dažnių keitimo etapą: ką reikia žinoti

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) informuoja, kad naktį iš spalio 27 d. į...

Šiurpi avarija Ukrainoje: artimas milijardierių šeimos draugas atskleidė kaltininkės atviravimus (7)

Šiurpios avarijos Charkove kaltininkė Aliona Zaiceva pripažįsta savo kaltę. Apie tai...

Balsavimas. Išrinkite geriausią 2017-ųjų seklį (2)

Pastarosiomis savaitėmis DELFI skelbė Policijos departamento konkursui „Metų seklys“ pateiktų...

R. Berankis: prieš savaitę nebūčiau patikėjęs, kad galiu žaisti finale (1)

Ričardas Berankis buvo labai arti pirmojo ATP 250 serijos turnyro trofėjaus. Visgi „Kremlin...

Klasikinė situacija: organizmas nesiuntė jokių signalų, nors jį lėtai niokojo vėžys yra tik viena išeitis (19)

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama ne tik apie onkologinių ligų prevenciją, bet ir apie sėkmingus...