Pirmąsias, prieš apytiksliai 12 metų transliuotas higieninių įklotų reklamas atsimenu miglotai, bet tuo metu tai buvo tikras perversmas: kaip gi galima reklamuoti tai, apie ką visuomenėje neatviraujama? Menstruacijos apskritai tais laikais buvo vienas nešvariausių moters gyvenimo ciklų, - apie jas tarp mūsų, mergaičių, net švietimo įstaigose nekalbėta.
Laikai keitėsi, visuomenė liberalėjo, atvirauti pradėta ne tik apie tai, kuo dieniniai higieniniai įklotai skiriasi nuo naktinių. Vartotojiška kultūra reikalavo prekių, o kaip žinia, ten, kur yra paklausa, atsiranda ir pasiūla. Stovėti parduotuvėse prie dešros ir batono jau seniai nebuvo nei laiko, nei būtinybės. Akimirksniu į televizijos, radijo bei spaudos pramonę įsiveržė skalbimo miltelių, tualeto valiklių ir vaistų reklamos. Karts nuo karto eterį suteršdavo ir kitokios – raugintų agurkų ar rinkiminių agitacijų – reklamos.
Galima pamanyti, kad lietuviai tik serga mėnesinėmis, gripu ir hemarojumi, retsykiais savo negalavimus užkąsdami agurkais ir užsigerdami rinkiminiais pažadais, svetimus marškinius skalbia reklamuojamomis skalbimo priemonėmis, o kai nuo visko pasidaro bloga ir šlykštu, išsivemia tualetuose. Pastaruosius, beje, vėliau išvalo. Reklamuojamais WC valikliais. O jeigu pinigų nei valikliams, nei skalbikliams nėra, tuo pasirūpina greituosius kreditus į kairę bei dešinę žarstančios įmonėlės: nereikia nė nuolatinių pajamų turėti, kad užsimautum kilpą ant kaklo. Atsiprašau už negatyvias metaforas – kad tau būtų suteiktas greitasis kreditas.
Tiesiog svajonių gyvenimas, kurį mums nupiešia, nufilmuoja ir įgarsina reklamos specialistai. Ir kai atrodo, kad blogiau jau būti negali, pasirodo – gali! Kaip teigia Merfis, „jeigu kas nors blogo gali įvykti, tai ir įvyks“. Asmeniniame gyvenime šiuo posakiu vadovautis nepatartina, bet akivaizdu – reklamos specialistai regresuoja sparčiai. Pietų Korėjos atlikėjas PSY nė negalėjo numanyti, kad jo pasauliniu hitu tapusi daina „Gangnam style“ bus tikra mūza, tikras įkvėpimo (bei pajamų) šaltinis lietuviškosios scenos žvaigždutėms.
Dizainerė Sandra Straukaitė, šių metų „Mados infekcijoje“ pristatydama paplūdimio tendencijas, nuėjo lengviausiu keliu – pasirinko tuo metu visus vežančią „Gangnam style“ dainą. Ne gana to, dar pati rankytėmis ir kojytėmis pasimosikavo ne visai pagal melodiją. Tebūnie. Tūlam lietuviui, vartojančiam higieninius įklotus, meno ir grožio nelemta suprasti.
Tūlas lietuvis šiuo metu linksi į taktą su Radžiu. Opa, kaip gerai! Neturėtų stebinti tai, kad kai kurie neišradingi Lietuvos artistai įnirtingai kopijuoja ar perdainuoja tuo metu ant bangos esančius kūrinius. Prie to jau esame pripratę. Kaip ir prie higieninių įklotų reklamos. Stebina tai, kad reklamos asai tampa tokie pat neišradingi, kaip ir Lietuvos artistai. Ne tik neišradingi, bet ir neiškalbingi. Tiksliau, iškalba jie nesiskundžia – keturi žodžiai, ir reklama jau sukurta. Kitaip tariant, pyst, ir reklama yra!
Nereikia nė televizoriaus jungti, užtenka atsiversti atsitiktinį lietuvišką portalą, ir prieš akis vietoje jau įprastų vaistų nuo prostatos ir WC valiklių iškrenta juodas reklamos baneris. Pavyzdžiui, kalėdinė vyriškų barzdaskučių reklama su užrašu: „Pyst, ir nebebėr barzdos“.
Nežinau, kas labiau šioje reklamoje piktina: ar reklamos specialistų neišradingumas ir ėjimas lengviausiu keliu, ar to, šiaip jau oficialiai vartojamo, lietuvių kalbos ištiktuko „pyst“ vartojimas prieš Kalėdas transliuojamoje reklamoje. Bet kuriuo atveju ši reklama yra blogiausia iš visų publikuotų. Taigi kai galvojau, kad blogiau už higieninius įklotus ir politikus jau būti negalėjo, ėmė reklamos specialistai ir sugriovė mano naivų mąstymą.
Artėjančių švenčių proga linkiu visiems originalių idėjų. Nes prastas plagiatas yra kur kas blogiau už nevykusią premjerą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!