Tačiau, nors ir bendras išsivystymo lygis auga, dažnai susimąstome, kad stovime vietoje, kad mūsų poreikiai ir lūkesčiai bando augti, bet nuolatos yra nepatenkinami. Kuomet gauname mažiau, galime bei norime duoti mažiau ir patys, atsiduriame uždarame rate.
Vienas iš esminių faktorių, kaip išeiti iš šio rato – pasitikėjimas. Tai ypatingai stiprus ginklas, kuriuo galime naudotis visi, tereikia išdrįsti. Turėti drąsos žengti pirmą žingsnį, kartais nusileisti, priimti kompromisą, nes tai ne visada iš pradžių atrodo teisinga. O galiausiai ir paklausiame savęs – kaip ir kodėl tai padaryti?
Gyvenimo ritmas yra pašėlusiai greitas, nors ir turime visas galimybes, fiziškai nespėjame spręsti visų reikalų, būti visur, mokėti ir žinoti viską, kas mums svarbu. Dėl to yra svarbu, kad būtų kažkas, kas tą darbą atliktų savarankiškai ir netrukdomas. Tokiu žmogumi, institucija mes galime remtis ir jų nuomonę ar sprendimą priimdami kad ir kritiškai, bet kaip galutinę, „sukramtytą“ informaciją.
Asmeninių santykių atveju svarbu yra bendrauti kuo daugiau ir plačiau; neįtarinėdami slaptų minčių turėjimu, būdami atviri mes atsiduodame mylimajam stipriau ir iš santykių gauname didesnį malonumą. Darbe mes pasisikirstome funkcijomis, pasidaliname atsakomybėmis. Tai ir yra pasitikėjimas – valios pastangos įtikinti save, kad kitas žmogus nėra pikto linkintis, kad jis gali daryti tai, kas yra jo kompetencijoje, ir gali tai padaryti labai gerai.
Sakysite, žmogus, praradęs kontrolę, tuoj puls naudotis? Daugybė tyrimų ir praktinių pavyzdžių rodo priešingai: pasitikėjimas yra didžiulė atsakomybė, įvertinimas, kurį gavęs žmogus siekia tai pateisinti. Savo darbu patenkintas darbuotojas, kuris gali priimti sprendimus, yra žymiai efektyvesnis ir lojalesnis – taip išlošia ir darbuotojas, ir darbdavys. O kiek atvejų asmeniniuose santykiuose baigiasi išdavyste vien dėl to, kad viena pusė besąlygiškai įtarinėja ir pavyduliauja dėl kito? Suteikdami pasitikėjimo, parodome, kad žmogus mums rūpi, ir tai tampa stipriu abipusiu saitu. Tai yra vienas iš būdų, padėsiančių įveikti dramatiškai vadinamą „vertybių smukimą“, „susvetimėjusią visuomenę“.
Darbdavys pasitiki savo pavaldiniais i jų nuolatos nestebi, suteikia jiems galimybę nestandartinėje situacijoje sprendimą priimti patiems. Toks darbuotojas, iškilus problemos, pasikalbės su vadovu, ieškos būdų nemaloniai situacijai spręsti ir sumažins slaptų tarimųsi vadovui už nugaros. Pavydo scenos metu vyras neskaito žmonos SMS žinučių, sakydamas, kad ja pasitiki, žmona atstumia savo kolegą supratusi vyro meilę. Mobiliojo ryšio bendrovė pasitiki klientais ir atideda jų sąskaitų mokėjimo terminą, klientai pasitiki operatoriumi ir drąsiai apmoka gautas sąskaitas.
Tokių pavyzdžių – gausybė; gal tai primins nacionaliniuose TV kanaluose rodytą filmą „Sėkmė avansu“, bet pradėkime nuo savęs: grandininė reakcija įsisiūbuoja greitai ir vėliau aplanko mus dvigubai stipresne jėga.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!