Kadangi esu probleminis lošėjas, tą pačią gegužės 1-osios dieną parašiau tą prašymą ir buvau ramus, nes jaučiau, jog įstatymas mane saugo. Gal su tuo jausmu ir kažkokia ramybė atėjo, kadangi lošti pusę metų visai nesinorėjo, nors minčių apie tai pasitaikydavo.
Štai vieną vakarą praeitą savaitę ėjau pro lošimų automatą Kaune, susigundžiau užeiti, moteriškė pakeitė man pinigus ir dokumento nepaprašė. 10 eurų pralošiau, jų kažkaip gaila nebuvo, bet liūdna buvo, kad, pasirodo, įstatymas manęs nesaugo. Kitą vakarą vėl ėjau pro šalį, kita moteriškė irgi iškeitė pinigus, dokumento nepaprašė. Žodžiu, supratau, kad galiu laisvai lošti, ir visas tas įstatymas yra tik dėl akių, niekas jo nesilaiko.
Kitą rytą užsukau į saloną Šilainiuose ir čia dirbęs vyras taip pat iškeitė pinigus į monetas ir nepaprašė dokumento. Vienintelis pliusas, kad šičia aš išlošiau keliasdešimt eurų, ir taip padengiau savo nuostolius patirtus prieš tai. Aišku, man nei kiek nelinksma, nes supratau, kad nuo šiol teks saugotis pačiam, o ir noras lošti kaip tik didelis atsirado. Tą pačią dieną pakeliui į darbą užsukau dar kartą į kitą lošimų saloną, ir čia giliai mano nuostabai dirbusi panelė manęs neįleido, paprašė asmens dokumento. Kai pasakiau kad neturiu ir nesinešioju, tuomet ji pasakė kad manęs neįleis, nes yra įstatymas, kurio ji turi laikytis.
Nuvykęs į darbą parašiau laišką į lošimų priežiūros komisiją, išdėsčiau aplinkybes, atrašė, kad su manim susisieks, bet niekas nesusisiekė. Aš, aišku, nesitikiu, jog kas nors paims ir nubaus lošimų namus, bet vis dėlto įdomu, ar jie privalo laikytis įstatymų, ar naudingiau kartais sumokėti, kokią baudą, kad tik žmonės loštų?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
Komentuoja Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės skyriaus vyr. specialistė Brigita Kvajauskaitė
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalis numato, kad „Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos.
Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“ Vadovaujantis įstatymu lošimų organizatoriai turi užtikrinti, kad asmenys pateikę prašymus neleisti lošti taip pat neveiksnūs arba ribotai veiksnūs lošimų srityje asmenys nebūtų įleisti į lošimų organizavimo vietas, o taip pat, kad jiems nebūtų leidžiama dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.
Nuo 2017 m. gegužės 1 d. veikia Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras, kuriame lošimo organizatoriai gali patikrinti, ar asmuo yra pateikęs prašymą neleisti lošti. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato pareigos lošimų organizatoriams tikrinti visų į lošimų organizavimo vietas įeinančių asmenų dokumentų, lošimų organizatoriams palikta pasirinkimo teisė, kokiu būdu jie įgyvendins įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą. Lošimų priežiūros tarnyba sulaukia asmenų, kurie įsigaliojus įstatymo pakeitimams (2017 m. gegužės 1 d.) parašė prašymus neleisti lošti, skundų, dėl įleidimo į lošimų organizavimo vietas. Priežiūros tarnyba gavusi asmens, įtraukto į registrą, pagrįstą ir tinkamai pateiktą pranešimą pradeda pranešime nurodytos bendrovės (lošimų organizatoriaus) įleidusios asmenį į lošimų organizavimo vietą neplaninį specialųjį patikrinimą. Patikrinimo metu renkami įrodymai ir surašomas patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, ar bendrovė pažeidė įstatymo nuostatą.
Nustačius pažeidimą, bendrovės darbuotojui, įleidusiam asmenį, įtrauktą į registrą, į lošimų organizavimo vietą ar leidusiam tokiam asmeniui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, surašomas protokolas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnis numato baudas už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą, kiekvienu atveju, ar skirti baudą sprendžia teismas.
Jei asmuo yra įtrauktas į registrą, bet buvo įleistas į lošimų organizavimo vietą, toks asmuo gali kreiptis į priežiūros tarnybą su pranešimu. Informuojame, kad pranešimai turi būti pateikti, kaip tai numato Azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų organizatorių tikrinimo taisyklės, patvirtintos priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DI-771. Šių taisyklių VII skyriuje yra reglamentuojama asmenų pranešimų pateikimo tvarka. Taisyklių 55.1 punkte nurodyta, kad pranešimas privalo būti pasirašytas, nurodytas asmens vardas, pavardė, adresas. Jei pranešimas siunčiamas elektroniniu paštu, toks pranešimas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.
Pasirašytas pranešimas kartu su įrodymais taip pat gali būti siunčiamas paštu Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, adresu Ukmergės g. 222, LT-07157. Taip pat pranešimas gali būti pateikiamas atvykus į Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, adresu Ukmergės g. 222, LT-07157.