Galiausiai Tomas baigė vidurinę ir išvyko studijuoti į sostinę. Man dar buvo likę mokytis vieneri metai, buvau abiturientė. Tuos metus, pamenu, labai trūko vaikystės draugo. Kontaktą palaikėme internetu, telefonu, bet tai vis tiek ne tas pats. Galiausiai aš irgi baigiau mokyklą, įstojau į universitetą Vilniuje. Kad būtų pigiau gyventi, išsinuomojau butą kartu su Tomu.
Buvome „butiokai“. Kartu mokydavomės, po paskaitų krimsdavome picas ir žiūrėdavime filmus. Vis labiau jutau, kad negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be Tomo. Pradėjau jį įsimylėti. Po kelių valandų išsiskyrimo, jį pamačius, pilve imdavo skraidyti drugeliai. Galvojau, kad jis galėtų būti mano vyru, jog drauge sukurtume nuostabią šeimą. Jis būtų puikus tėtis mudviejų vaikams. Juk pažįstu jį nuo pat mažumės, tad jokių staigmenų iš jo nesulaukčiau, neišduotų manęs.
Vieną vakarą nusprendžiau prisipažinti apie savo jausmus. Kaip visada, užsisakėme picą ir žiūrėjome filmą. Labai jaudinausi, juk kur matyta, kad mergina siūlo vaikinui būti pora. Tačiau savo sprendimu buvau šimtu procentų tikra. Tikėjau, jog ir Tomas man jaučia tą patį. Nutaikiusi akimirką, prisipažinau. Stojo nejauki tyla. Tuomet pabandžiau juokauti, bet Tomas tylėjo. Galiausiai tarė – „aš tave irgi myliu, bet kaip draugę, sesę, kurios neturėjau. Manau, tu verta geresnio vyro, kuris tave mylėtų kaip moterį“. Aš nežinojau, ką atsakyti.
Tylėdami baigėme žiūrėti filmą. Tai buvo komedija, tačiau mūsų veidų nė karto nenušvietė šypsenos. Anaiptol. Mūsų veiduose buvo įsirėžęs rūpesčio šešėlis. Filmui pasibaigus, Tomas palinkėjo labos nakties ir išėjo iš kambario. Po kelių dienų jis išsikraustė iš buto. Likau sudaužyta širdimi...
Atvėriau slapčiausią savo širdies kertelę, tačiau dėl to sulaukiau skaudaus smūgio. Daugiau su Tomu nebendraujame. Sveikinau jį švenčių proga, tačiau tesulaukiau formalaus ačiū ir viskas. Apie jį šiek tiek sužinau iš savo mamos, kuri vis dar yra gera draugė su jo mama. Kiek žinau, Tomui sekasi gerai, jis turi draugę. Džiaugiuosi už jį, nors pagaunu save svajojant, kad esu tos merginos vietoje...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
Jausmai gėdos nedaro. Atėjus pavasariui „Jaunimo linija“ pradeda begėdystės skatinimo kampaniją ir kviečia DELFI skaitytojus dalintis įkvepiančiomis asmeninėmis istorijomis, kai nusprendėte nebeslėpti jausmų, pasidalinote jais su šeima, draugais, kolegomis ar klasiokais – atvirai ir be gėdos. Siųskite trumpas istorijas adresu pilieciai@delfi.lt iki balandžio 7 d. Jomis dalinsimės DELFI Piliečio rubrikoje. PRIZAI.
Po balandžio 7 d. burtu keliu išrinksime penkis nugalėtojus. Dviem iš jų atiteks Monique albumas „Soon&Moon“ su atlikėjos autografu, kitiems trims – leidyklos „Eugrimas“ išleistos kultinio rašytojo Dale Carnegie knygos „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“, „Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi“, „Pakilk ir prabilk!“.