Ar kada nors įsivaizdavote, kad gydant gripą ar plaučių uždegimą, galima mirti? O aš ne... Visada maniau, kad nuo gripo komplikacijų miršta tik tie, kurie nesigydo ar per vėlai kreipiasi į gydytojus. Deja... Mano tėtis buvo sveikas žmogus, nesirgo jokiomis ligomis. Ir amžius, atrodo, neturėtų būti lemiamas faktorius, jam net 60-ties nebuvo.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Vieną dieną jam ėmė skaudėti gerklę. Nors ir paskelbta gripo epidemija, tikrai nekilo minties dėl gerklės skausmo kreiptis į šeimos gydytoją. Juk kam nepaskauda gerklės pavasariop?

Po savaitės, sekmadienį, pakilo temperatūra. 39. Tai išgąsdino, paprasti vaistai termometro stulpelio nesugebėjo pajudinti. Temperatūra nekrito, atvirkščiai – šoktelėdavo arčiau 40 laipsnių. Pirmadienį nieko nelaukdami keliavome pas šeimos gydytoją. Gydytoja pasiklausė plaučių (vėliau paaiškėjo, kad iš karto girdėjo, kad abiejuose plaučiuose yra karkalų, t. y. antrą ligos dieną buvo aišku, kad tai – abipusė pneumonija) ir išrašė antibiotikų. Nesiuntė darytis plaučių nuotraukos, nes, pasak jos, nenorėjo, kad temperatūros turintis žmogus važinėtų. Klausiu savęs, ar tai pirmoji, bet dar nelemtinga klaida? Gydytoja liepė grįžti penktadienį.

Penktadienis atėjo. Temperatūra nekrito, ir dieną, ir naktį kankino baisus kosulys. Vienintelis būdas užmigti – sėdint, bet ir tai – tik kelioms valandoms. Natūralu, organizmas seko, todėl penktadienį pas gydytoją tėtį reikėjo vesti už parankės. Nuo antibiotikų negerėjo, galbūt situacija plaučiuose net pablogėjo, nes gydytoja nusprendė išrašyti siuntimą į ligoninės skubios pagalbos skyrių.

Nuvažiavome po pietų, taigi, pirmas klausimas buvo: „O ko jus čia atsiuntė?“. Diagnozę patvirtino – abipusė pneumonija – ir... išleido gydytis namuose. Atsakymo iš ligoninės kone reikalauti reikėjo, nes specialistų jau nebebuvo. Dar vienas apsilankymas pas šeimos gydytoją ir stipresnių antibiotikų išrašymas. Gydytoja neslėpė nuostabos, kad tėtis grįžo, ji buvo įsitikinusi, kad paguldys į ligoninę, ir kitą kartą pamatys jau sveiką. Deja, po to penktadienio kito karto nebebuvo... ir niekada nebebus.

Šeštadienis, sekmadienis. Puoselėjome viltį, kad stipresni antibiotikai pagaliau suveiks. Temperatūra nukrito, tačiau dusulys nemažėjo, iš šalies žiūrint atrodė, kad galbūt net šiek tiek blogėja. Sekmadienio vakaras suteikė daug vilčių – tėtis atrodė energingesnis, galėjo ne tik gulėti lovoje, mažiau duso.

Pirmadienį, deja, ir vėl pablogėjo. Menkiausias judesys buvo labai sudėtingas jam, o po kiekvieno pajudėjimo kvapą atgauti reikėjo nemažai laiko. Pradėjo mėlti lūpos, po to – ir aplink jas. Kai tėtis atgaudavo kvapą, atgaudavo ir spalvą. Kvėpavimas buvo sunkus, paviršutiniškas... Vėlai vakare iškvietėme greitąją, nes žiūrėti į taip besikankinantį žmogų buvo baisu. Greitosios gydytoja pakraupo – deguonies kiekis kraujyje buvo labai sumažėjęs. Greitai užpildė dokumentus, kuo skubiau nuvedė į greitosios automobilį, prijungė deguonį ir išvežė į tą patį skubios pagalbos skyrių. Tokios būklės negalėjo nepaguldyti į ligoninę... Budinti gydytoja, pakalbėjusi su tokios sunkios būklės ligoniu, tarstelėjo „Man viskas aišku“ ir kažkur nuskubėjo. Juk buvo jau po vidurnakčio...

Didžiuliai kiekiai deguonies, kaniulių keitimas į deguonies kaukę... Antradienis teikė daug vilčių, nes atrodė, kad gerėja, kad juo rūpinasi ir tikrai išgelbės. Gydantis gydytojas ėjo kelis kartus per dieną, reguliavo deguonies kiekį. Antradienį vakare paskyrė kraujo dujų tyrimą. Vakare kalbėjome telefonu, tėtis sakė, kad lyg ir geriau. Paskutiniai mano žodžiai buvo: „Tu privalai pasveikti!“. „Žinau...“, – atsakė jis.

Trečiadienio rytas prasidėjo skambučiu iš tėčio mobilaus telefono. Bet skambino ne jis. Sesutė iš skyriaus informavo, kad mano tėtį perkėlė į reanimaciją ir reikia atvažiuoti pasiimti daiktų. Daugiau jokios informacijos suteikti negalėjo. Kvietė pasiimti daiktų, tarsi jis būtų miręs. Amžinybę (nors realybėje turbūt tik 10–15 min.) trukusi kelionė iki ligoninės. Skyriuje viena iš gydytojų į klausimą „Gal žinote ką nors apie būklę?“ šaltai atšovė: „Bloga. Intubuotas“. Mintys nebesidėliojo, norėjosi bėgti iš ten, tarsi tai pakeistų faktą...

Už reanimacijos durų laukti gydytojo ir kokių nors žinių buvo be galo sunku ir baisu. Gydytojas pasakė tik kelis sakinius: „Intubuotas ir užmigdytas. Kartosiu visus tyrimus. Būklė sunki, bet ne kritinė, todėl neįleisiu. Ateikite 16 val., tada turėsiu daugiau informacijos. Jokių prognozių.“

Visą dieną, nors ir kupiną kitų rūpesčių, mintys nuolat sukosi apie tėtį ir ką pavyks sužinoti vakarop. Visą dieną tikėjausi, kad nuvažiavus 16 val., pasakys, kad būklė gerėja, kad greitai perkels atgal į vidaus ligų skyrių. Deja, tą dieną į ligoninę nebevažiavome... Įvyko tai, ko turbūt niekas nesitikėjo, net gydytojai.

Skambutis. Iš reanimacijos. „Užuojauta... Darėme viską, ką galėjome... Neužteko resursų... Žaibinė infekcija...“ Dar keletas beprasmių klausimų ir sakinių... ir spengianti tyla. Atrodė ir vis dar atrodo, kad tai – klaida, tik blogas sapnas, iš kurio netrukus pabusiu... Deja, kasdienybė verčia kaskart suprasti, kad tai tikrai įvyko...

Dar viena kelionė į ligoninę kitą dieną. Vėl šalta ir bejausmė, nors ir kita, gydytoja. Į vienintelį klausimą „Kodėl?“, susierzinusi atsakė: „Susitarkime, mes čia žmonių nežudome!“ Bet juk niekas to ir nesakė, tik norėjosi paaiškinimo, kodėl žmogus, kuris gydėsi ir kuriam lyg ir gerėjo, staiga mirė... Reikėjo tik paprasto paaiškinimo ir šiek tiek empatijos, daugiau nieko. Jokio žmogiško paaiškinimo, deja, nesulaukėme, tarstelėjo tik kad taip būna visur.

Praėjo du mėnesiai, tačiau atrodo, kad visa tai įvyko vakar... Nežinau, ar galima ką nors kaltinti, ar yra kaltų, bet... Ar kas nors būtų pasikeitę, jeigu šeimos gydytoja būtų iš karto siuntusi persišviesti plaučius? Ar būtų buvę kitaip, jei penktadienį būtų paguldę į ligoninę? Ar ligoninėje tikrai padarė viską, ką galėjo, o gal suklydo ir per vėlai perkėlė į reanimaciją? Neatsakyti klausimai kankina kasdien ir, deja, niekas į juos nebeatsakys...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Prašome jūsų: pasidalinkite savo patirtimi aš ligoninės ar poliklinikos, pagyrimais ir nusiskundimais gydytojams! Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Sveikata“!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Telia“ aptarnavimo kokybė klientą išmušė iš vėžių: man tai nesuvokiama (138)

Norėjau pranešti apie situaciją, su kuria teko susidurti naudojantis „ Telia “, vienos iš...

Nebūkime tipiniai rytų europiečiai – Vilniuje ir Kaune ne viskas taip blogai (26)

Vasara už lango ir širdis džiaugiasi. Nesidžiaugia tik miestiečiai, kurie kartkartėmis papuola...

Dvigubos pilietybės klausimas: kodėl diskutuojama su seimūnais, o ne eiliniais piliečiais? (44)

Norėtųsi reaguoti į Seimo nario Kęstučio Masiulio pamąstymus dvigubos pilietybės linkme,...

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (159)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...

Medaus mėnuo sugadintas: patikros punkte pavogė asmens dokumentą (22)

Norisi visus įspėti, kad netektų taip skaudžiai pasimokyti. Pirmadienį, apie 13.30 val., Vilniaus...

Top naujienos

Kelionė po Rusiją pilna stebuklų: kainos baisios, o svajonių alga – 400 eurų (113)

Ne tik Lietuvoje gyventojai skundžiasi aukštomis kainomis. Rusijoje, Sankt Peterburge, sutikti...

Po pasaulį keliaujantis lenkas nišą rado Palangoje: kviečia paragauti „Trdelnikų“ (12)

„Buvau Rusijoje, Baltarusijoje, Italijoje, visose Baltijos šalyse, Ukrainoje, Austrijoje,...

Orai: savaitgalį – puikus oras, o vienai dienai atplūs tikras karštis (9)

Šeštadienį Lietuva pateks į mažo gradiento žemesnio atmosferos slėgio lauką.

Kraupiausios visų laikų profesijos: net skaitant šiurpsta oda (40)

Tie, kurie dabar dūsauja prisimindami senus gerus laikus, kai „moterys buvo skaisčios, žodis...

Gyvena iš 150 eurų pensijos ir vis tiek laimingi (322)

Ar įmanoma būti laimingam, jei gauni 150 eurų pensijos, gyveni vienkiemyje, neturi mašinos, o į...

Milijardierių problemos: trys absurdiškos situacijos (8)

Net ir patys turtingiausi turi problemų ir suka galvą, kaip jas išspręsti. Tiesa, jos drastiškai...

Susiruošusiems apsipirkti į Lenkiją - puikios naujienos: tokių mažų kainų jau seniai nebuvo (326)

Šią savaitę apsipirkti į Lenkiją atkeliavusių lietuvių laukė malonus netikėtumas –...

Sostinėje – skaudi nelaimė: motociklui atsitrenkus į dviratininką sužaloti du žmonės, vienas žuvo papildyta 22.35 (93)

Sostinės policija praneša, kad Vilniuje, Jauronių gatvėje, įvyko dviratininko žūtimi...

Užkandžiavimas prieš miegą: dėl papildomų kilogramų mažiausiai baiminkitės, gresia baisesnis pavojus (6)

Užkandžiaujate prieš miegą ar esate vėlyvų vakarienių mėgėjas? Pasirodo, tokie mitybos...

Motiejūnas: apie sudėtingas įžaidėjo paieškas, derybas su „Rockets“ bei baimę dėl White'o (10)

Kauno „Žalgiris“ yra per žingsnį nuo komplektacijos pabaigos artėjančiam sezonui, o iki...