Prestižinės gimnazijos mokinys: tai, kas vyksta mokyklose – liūdna ir absurdiška

Esu gimnazistas vienuoliktokas, ir norėčiau pakalbėti apie mūsų švietimo sistemą. Pastaruoju metu ypač Švietimo ir mokslo ministerijai „užkūrus“ tokią pasiutpolkę dėl mokslo metų ilginimo, moksleivių rašomi straipsniai tampa kasdienybe. Vis dėlto šis, neduok Dieve, nebus eilinis minčių kratinys, kuriame verkšlenantis jaunuolis išreiškia didelį pasipiktinimą tuo, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra užsimojusi „atimti“ iš jo dvi savaites atostogų.

Visą šį straipsnį norėčiau pradėti ponios A. Landsbergienės citata: „Lietuvoje šiandien nėra politinės valios pasakyti, kad ne mokyklų reitingai yra svarbiausia, o švietimo ir ugdymo turinys. Priešingu atveju, net ir patys geriausi mokytojai, tampa sistemos įkaitais“.

Manau, supratote, kad norėčiau pakalbėti apie neadekvačiai virš visko iškeltus ir mokyklų prioritetu numeris vienas esančius reitingus.

Esu iš vieno iš penkių didžiausių miestų Lietuvoje, mokausi prestižinėje gimnazijoje, kuri pagal visus tuos „reitingus“ patenka į geriausiųjų dvidešimtuką. Mokymo kokybe ir atmosfera mokykloje skųstis negalėčiau, tačiau fanatizmas dėl reitingų jau yra nepamatuojamas. Neretas mūsų mokyklos mokinys yra žymus savo užklasine veikla, projektais ir savanoryste. Taip pat turime ne vieną olimpiadininką, tad kuo pasigirti ir pasididžiuoti mokykla visada turi, tačiau šiais mokiniais niekad netaps visi 700 mokykloje besimokančių.

Rodos, kad būtent tai suvokti mokyklos administracijai yra sunku. Sakinys, kaip antai „na, tu neblogas, aktyvus mokinys, bet tavo rezultatai kenkia mūsų bendram reitingui“ adresuotas mokiniui, kurio rezultatai yra aukštesni arba lygūs bendram šalies vidurkiui. Ką mokyklai suteikia reitingas? Juk buvimas reitinge, bent teoriškai, reiškia, kad ši mokymo įstaiga geba geriausiai paruošti mokinius. Vis dėlto tendencijos, kai mokykla nori ne suteikti žinių „paprastam“ mokiniui, o susirinkti visus gabiausius ir karaliauti reitinguose, nustumia patį švietimą į antrą planą. Yra tekę girdėti ir atvejų, kad kitose mokyklose direktoriai organizuoja susitikimus su mokyklos mokiniais ir mokytojais, o juose pabrėžia būtent reitingo svarbą ir kaip kiekvienam moksleiviui būtina „kovoti“ dėl aukštesnės mokyklos pozicijos. Liūdna.

Kiekvieną konfliktą mokykloje, kiekvieną žiežirbą tarp mokytojų ar administracijos ir mokinių siekiama kuo greičiau užglaistyti ir nutildyti. Nes, na, juk tai gali pakenkti bendram mokyklos įvaizdžiui, o tai mokyklos administracija galėtų sulyginti nacionalinei tragedijai. Visos mokyklos problemos, neretai neišspręstos, lieka užtildytos mokyklos viduje, o įstaigos vadovai didžiuojasi geru įvaizdžių šalyje. Esą „pas mus tai problemų nėra“. Absurdas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu [e-mail] ir išreikškite savo nuomonę!