aA
Esu pirmosios gimnazijos klasės mokinė iš Panevėžio. Sekmadienį darydama pirmadieniui užduotus namų darbus nebeištvėriau.
© DELFI / Domantas Pipas

Kaip žinoma, pirmos gimnazijos klasės mokiniui yra privaloma mokytis daugybė dalykų. Žinoma, kiekvienam mokytojui jo dalykas atrodo svarbiausias ir diena, kai nėra atsiskaitymų ar daug namų darbų, yra šventė. Vaikai namo grįžta skaudančiomis galvomis, su nesuvokiamą svorį sveriančiomis kuprinėmis ir taip – penkias dienas per savaitę.

Kiekviena diena mokiniams, kurie atsakingai žiūri į mokslus ir daro visus namų darbus, yra vienoda. Laiko nelieka niekam. Vos grįžę, jau turime stverti vadovėlius ir mokslą tęsti namuose. Bet ar tai sąžininga jaunimo atžvilgiu? Jaunimo, kuris turi draugų, giminių, kuriuos nori aplankyti?

Dauguma nė nelanko jokių būrelių, nes tam paprasčiausiai neužtenka laiko. Tuomet yra tik viena išeitis – pasirinkti, kas yra svarbiau. Jei pasirinksime ne mokslą, mūsų pažymiai bus prasti ir mes į tolimesnį gyvenimą žengsime su labai mažu žinių bagažu. Bet, kitą vertus, mes laisvalaikį leisime kokybiškai, pailsėsime ir atsipalaiduosime. Kodėl mūsų švietimo sistema negali efektyviai suderinti šių dviejų dalykų? Juos suderinus mokinių mokymosi lygis tikrai išaugtų.

Daugumoje labiau išsivysčiusių Europos šalių mokyklose vaikams namų darbai yra neužduodami. Jiems yra nuperkamos visos mokymosi priemonės ir jie mokykloje praleidžia daug mažiau laiko. Kaip rodo statistika, jų žinių lygis yra aukštesnis. Juk tie žmonės užaugę išlaiko savo šalį ir palaiko ekonominį lygį, taip pat kaip ir Lietuvoje. Bet palyginus šiuos rodiklius, Lietuva stipriai atsilieka.

Lietuvoje mokiniai turi dvi dienas poilsiui, per kurias vis tiek turi padaryti krūvą namų darbų, skaityti privalomąją literatūrą bei pasiruošti rimtiems kontroliniams. Tai kam tuomet yra skirti savaitgaliai, jei per juos mes bet kokiu atveju negalime atitrūkti nuo knygų ir atsipūsti? Pradėjus diskutuoti apie tai su mokytojais, jie atsako: „Eikite į prastesnes mokyklas“. Taip, tai yra tiesa. Mokyklose, kuriose mokiniai silpnesni, vaikai gali mokytis laisviau, jie nėra taip kontroliuojami ir pakalbėjus su jais, jie, eidami į mokyklą, netgi jaučiasi daug laimingesni.

Mes, jauni žmonės, turime būti kaip robotai, kurie be knygų, mokslo ir viso kito daugiau nieko nemato. Švietimo ir mokslo ministerijai reikėtų atsižvelgti, kaip sunku šiais laikais tapti išsilavinusiu žmogumi. Todėl dauguma pasirenka lengvesnį kelią arba išvis nesimokyti, arba rinktis tokias mokymosi įstaigas, kuriose jie galės išsilavinimą gauti lengviau, pavyzdžiui, profesinio rengimo centrus. Juose jaunimas gali baigti tas pačias dvylika klasių ir taip pat gauti specialybę. Todėl mūsų šalyje trūksta gerų specialistų, nes dauguma pasirenka mokslą užsienyje ir pasilieka ten dirbti už gerą atlygį.

Jeigu niekas nepasikeis mūsų švietimo sistemoje, kurioje nors ir vyksta reformos, bet jos nepagerina šalies padėties, Lietuvos ateitis bus labai tamsi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Mokiniai, mokytojai, kviečiame pasidalinti savo mintimis ir nuomonėmis! Kaip jūs jaučiatės mokykloje? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokykla“.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Naujam mokesčiui nepritaria: jis tik dar labiau padidins atskirtį mūsų visuomenėje (75)

Sparčiai vystantis pasaulio ekonomikai, nors ir nenorime to, yra sudeginama vis daugiau įvairaus...

Chaosas Seime sukėlė klausimų: ar tautos išrinktieji randa laiko dirbti Lietuvai? (78)

Žiūrint į tai, kas vyksta Seime, ne vienam piliečiui jau seniai kyla klausimas, kam dirba...

Baseino administracijos atsakymas papiktino nepilnametės mamą: nori vaikui gero, bet durys uždarytos (18)

Mes abi su dukra, kuriai dabar 14 metų, planavome užsirašyti į jogos, pilateso ir kitus grupinius...

Įvardijo, kokios piktžaizdės kamuoja eismą Lietuvoje: ar tikrai greitis yra pagrindinė bėda? (101)

Kaip aprašyti visas problemas keliuose dviem žodžiais? Tarša ir greitis. Turbūt didžiausios...

Top naujienos

Orai: šiluma mūsų dar nepaliks (19)

Praėjusią savaitę dažnai džiaugėmės neįprastai šiltais, gražiais orais. Daugelyje vietovių...

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (25)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (72)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (247)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (40)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (32)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (121)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (32)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (28)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...