aA
Žodis „populizmas“ dažnai girdimas viešajame diskurse, politinių diskusijų metu, ypač tada, kada artėja nauji rinkimai, kadangi rinkimus keičia nauji rinkimai, tai ši sąvoka, terminas nuolatos skamba mūsų ausyse. Paradoksalu, tačiau nepaisant dažno šio termino naudojimo, ne kiekvienas iš mūsų žinome, ką jis iš tiesų jis reiškia, net ir tie kas ji nuolatos naudoja.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Daugelis autorių ar apžvalgininkų rašančių populizmo tematika pripažįsta, kad viena pagrindinių problemų, su kuria jie susiduria, yra paties žodžio „populizmas“ problemiškumas, neišbaigtumas, kitaip tariant, tiesiog nėra šio termino visuotinai priimto apibrėžimo. Kaip C. Mudde vaizdžiai sako, populizmas turi daugiau priešų nei draugų, nes yra labai jau ginčytina sąvoka, kadangi paprastai jei taikomas vienas supratimas, apibūdinimas, nors populizmas pats savaime turi ir daugiau skirtingų reikšmių, kaip agrarinis, ekonominis ar politinis populizmas. Tad dažnas autorius naudoja skirtingus populizmo apibrėžimus, kurie vienas nuo kito gali daugiau ar mažiau skirtis, tačiau kitų suvokiamas kaip tas pats reiškinys.

Kaip jau minėjau, nėra vieno bendro populizmo apibrėžimo, tačiau šiuo atveju aš linkęs pasinaudoti S. Malinovo pateiktu populizmo savotišku apibrėžimu, kuris labiausiai tiktų kalbant apie politinį populizmą, kuris yra labiausiai paplitęs Lietuvoje. S. Malinovas nagrinėjo Bulgarijos populizmo atvejus pasitelkdamas tam tikrą paties populizmo, kaip reiškinio, atsiradimo priešistorę, kuri paprastai datuojama XIX amžiaus pabaigai JAV fermerių ir carinės Rusijos „narodniki“ judėjimuose.

S. Malinovas mano, jog „(...) politinis populizmas yra politinio mąstymo ir kalbėjimo forma, paremta tokiomis retorinėmis figūromis ir technikomis, kurių esminis bruožas – permanentinis (lot. permanens – nuolatinis) kreipimasis ir apeliavimas į kolektyvinį „liaudies“ įvaizdį.“

Šis populizmo apibrėžimas, minėto autoriaus akimis žiūrint, geriausiai tinka tada, jei jis pasitelkiamas nagrinėjant postsovietinės erdvės lauką, paprastai tariant, buvusias Sovietų Sąjungos valstybes ir ten gyvuojančias politines praktikas.

Šioje vietoje galima paminėti ir Kembridžo universiteto sudaryto žodyno pateiktą populizmo definiciją, kuri skelbia, jog „populizmas yra politinės idėjos ir veiksmai pagrįsti ketinimu reprezentuoti paprastų piliečių (liaudies) poreikius ir troškimus.“

Paprasčiausias politinio populizmo pavyzdys galėtų būti ne retai girdimas politikų pasakymas, kad „sumažinsime mokesčius ir padidinsime atlyginimus“, nepateikiant jokių įrodymų, kaip tai bus padaroma. Tokiu būdu pagrindiniu populistų taikiniu tampa žmonės, kurie yra nusivylę valdžia ir dažnai gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos. Kitaip sakant, taikoma į didžiausiąją dalį Lietuvos piliečių, kurie tarsi ir sudaro minimą „liaudies“ įvaizdį.

Agrarinio ir ekonominio populizmo ribotumas

C. Mudde nagrinėdamas populizmo apraiškas Rytų Europoje, ypač populizmo padėtį valstybėms ištrūkus iš Sovietų Sąjungos ir atkūrus savo nepriklausomybes, pastebi, jog agrarinis populizmas iš esmės jau nebefigūruoja postsovietinėje erdvėje. Paprasčiausiai valstietis jau nebeužima centrinės vietos šiuose visuomenėse, kai tuo tarpu agrarinio populizmo pagrindiniu apeliavimo objektu tapdavo moralaus valstiečio įvaizdis, pagrįstas valstietišku gyvenimo būdu, kuris būdavo suvokiamas kaip teisingos visuomenės pagrindas.

Pagrindiniu priešininku šiam populizmo porūšiui būdavo miestų elitas ir materialusis kapitalizmas. Istorijos tėkmėje buvusi valstiečių dauguma tapo mažuma ir iš principo galima teigti, kad tai, prieš ką kovojo politinis populizmas, tapo visų norma, o keltos senosios idėjos nuėjo užmarštyn. Tad C. Mudde manymu, agrariniam populizmui šiandienos Rytų Europos visuomenėse nebėra tos erdvės, kur galėtų save realizuoti. Kita vertus, tam tikros agrarinio populizmo idėjos išlieka ir perimamos kitų populizmo atšakų, kaip pavyzdžiui, anti-elitistinės ideologijos vyravimas ar kreipimasis į liaudį, arba korumpuotos biurokratijos įvaizdžio naudojimas.

Olandų akademikas C. Mudde mano, kad ekonominis populizmas taip pat neturi gerų perspektyvų Rytų ar Centrinės Europos dalyse. Tokią išvadą jis daro todėl, kad ekonominio populizmo politika grindžiama valstybės monopolininkės vaidmenyje, kuri saugo savo rinką, dideliais mokesčiais, siekia lėšas gautas iš eksporto naudoti vietos rinkoje, siekia perskirstyti lygiau visų žmonių atžvilgiu perskirstyti valstybės biudžetą.

Tai kažkiek primena sistemą iš kurios buvusios postsovietinės valstybės jau ištrūko, tad automatiškai tai ne visada yra viliojanti perspektyva, greta to daugelis šių valstybių tapo Europos Sąjungos šalimis, kur dominuoja laisva rinka ir neoliberalizmo ekonominė ideologija, tad ekonominio populizmo galimybė tampa nebe tokia patraukli ir praktikoje dažniausiai yra sutinkama tik Lotinų Amerikos šalyse. Paprasčiau tariant, dominuojanti laisvoji rinkos idėja kartu su Europos Sąjunga ir jos nuostatomis bei įstatymais, praktiškai užkerta kelią ekonominio populizmo šalininkams skleisti savo idėjas.

Gerėjantis žmonių gyvenimo lygis, manau, pagrįstai suteikė pagrindo daryti tokias išvadas. Kita vertus atėjusi ekonominė krizė mums visiems pademonstravo, kad kai kuriais atvejais ekonominio populizmo retorika arba tam tikros jos apraiškos, gali turėti tam tikrą pasisekimą, kaip tai atsitiko Lietuvoje visai neseniai, kada parduotuvėse pakilo maisto kainos ir daugelis politiku pasinaudodami proga pagerinti savo įvaizdžius žmonių akyse pradėjo kalbėti apie didesnę valstybės kontrolę ir priežiūrą maisto produktų atžvilgiu. Iš pažiūros norai gražūs, tačiau labai jau atsiduoda pigiu propagandiniu veiksmu, nes politikams kalbantiems apie nesąžiningus prekybininkų veiksmus, rūpi tik vienas dalykas – atrodyti geresniems nei iš tiesų esama.

Tokias išvadas darau dėl to, kad politikų dėmesio susilaukė tik būtiniausi maisto produktai, kitaip tariant, tai kas labiausiai jaudina žmones. Tikrai nenoriu teisinti verslininkų, to ir nedarau, nes tam tikrų nesąžiningos prekybos apraiškų kiekvienas galime pastebėti kiekvieną dieną, tačiau tuo turėtų rūpintis pirmiausiai tam sukurtos priežiūros ir kontrolės institucijos.

Politikų naudota retorika buvo nukreipta prieš verslininkus, kuria jie tarsi sakė, kad verslininkai ir prekybininkai skriaudžia paprastus piliečius, tad politikai, negalėdami su tuo taikstytis, siekia juos pažaboti. Visa tai jie darė puikiai suvokdami, kad jie nelabai gali pažaboti prekybininkų, jei neįrodo kartelių susitarimų.

Kaip pastebi J. Pakulski, tam tikros ekonominės nuoskaudos dažnai leidžia pasireikšti ir demagogams. Tad buvo smarkiai mojuojama karo kirviu, kurio iš tiesų niekas ir nesirengė panaudoti, tačiau pats mojavimo veiksmas šio proceso iniciatoriams neabejotinai pridėjo keletą populiarumo balsų iš visuomenės. Tokiu būdu buvo išsakyta daug karingų kalbų ir replikų, tačiau laikui bėgant viskas liko savo įprastose vietose.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Naujoji vaikų karta skaitytojui kelia daug klausimų: ar mes jai pasiruošę? (18)

Užsienio sociologai ir naujienų tarnybos pakrikštijo naująją kartą terminu „millenials“ –...

Lietuviai visada ras, ko nekęsti: kodėl mes taip niekiname Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą? (15)

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba visiems tapo žinomu baubu. Vienam baubui dingus,...

Daugiabučio gyventoja pasibaisėjusi naujakurių bendravimu: taip net su gyvuliais nesielgiama (37)

Norėčiau pasidalinti savo mintimis, nes esu apstulbusi ir tai, apie ką rašysiu, man svetima ir...

Pasidalijo patarimais, kaip nepermokėti lietuviškame pajūryje – įvardijo kelias padavėjų gudrybes (11)

Pagaliau atėjo vasara ir įsisiūbavo visu gražumu. Daugelis traukia į pajūrį ir ten valgo...

Už telefono laikymą rankose nubaustas vyras apstulbo: Kauno pareigūnai viską ne taip suprato (129)

Neseniai įvyko labai nemalonus įvykis. Kadangi mečiau rūkyti ir turiu keistą įprotį vis kažką...

Top naujienos

Nausėda pateikė Skvernelio kandidatūrą toliau eiti premjero pareigas nuolat pildoma (3)

Naujasis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seimui pateikė Sauliaus Skvernelio...

Ilgai slėptoje apklausoje – tikroji rinkėjų nuomonė apie Vyriausybės darbus (384)

Lietuvos gyventojai labiausiai ant dabartinės Vyriausybės pyksta dėl vaistų ir švietimo reformų,...

Naujos detalės apie Vilniuje bandytos sudeginti moters nužudymą: jos kūne – durtinės ir pjautinės žaizdos (44)

Ketvirtadienio rytą pareigūnai DELFI atskleidė keletą detalių apie trečiadienį visuomenę...

Gyvai / Tiesiogiai: prezidentas Gitanas Nausėda Seimui teikia Sauliaus Skvernelio kandidatūrą (4)

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas,...

Pasakiškus atlyginimus gaunantys jūrininkai bėga iš Lietuvos (64)

„Lietuvos jūrininkai bėga iš Lietuvos dėl prastos mokesčių sistemos“, – taip DELFI teigė...

Registrų centras: Vilniuje mažėja naujų butų kainos (30)

Antrąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista apie 520 mln....

Rusijos klubas taip originaliai pristatė naujas aprangas, kad susilaukė nemalonumų

Vos trečioje pagal pajėgumą Rusijos futbolo lygoje žaidžiantis Naberežnyje Čelnų „Kamaz“...

Pamirškite Černobylį ar Fukušimą: šis rojaus kampelis yra labiausiai užteršta vieta Žemėje (98)

Po branduolinio reaktoriaus sprogimo Černobyllio atominės elektrinės stogas buvo pramintas...

Nesuvaldęs motociklo žuvo jaunas ugniagesys gelbėtojas

Liepos 17 d., apie 20.50 val., Panevėžio r., rajoninio kelio kelio Tiltagaliai–Sodeliai 2-ajame...

Strigo vieno ministro klausimas: gali tekti ieškoti „tvarkiečiams“ naujos pozicijos (33)

Užstrigus diskusijoms dėl krašto apsaugos ministro pozicijos, „tvarkiečiams“ gali tekti...