aA
Tikriausiai geriausias lietuviškas filmas sukurtas per visą nepriklausomybės atgavimo laikotarpį. Tai – Igno Jonyno „Lošėjas“. Filmas, kuris jau prieš metus pradėjo matytis tarptautinių festivalių programose, iš tiesų nustebino. Tai nėra tipiškas, nuobodus ir priverčiantis antrą kartą į lietuvišką filmą neiti kūrinys.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nors ir gali būti apibūdinamas kaip „artsy“ – maždaug, meninis, bet pažiūrėjus susidariau visiškai priešingą nuomonę. Filmą verčiau priskirčiau nepriklausomo amerikiečių kino žanrui (biudžetas nedidelis, o rezultatas dažnai pranokstantis ir panašaus pobūdžio didelio biudžeto filmus). Ką gi aš galvoju apie šį filmą? Na, reikėtų pradėti nuo pačios istorijos.

Filmo siužetas – ganėtinai paprastas, intriguojantis, nors, turiu pripažinti, man – pažįstamas. Dar prieš keletą metų per visiem gerai žinomo „CSI Miami“ serialo serijoje teko matyti panašų siužetą, tačiau nekreipiant į tai dėmesio, viskas buvo tikrai gerai. Scenarijus – stiprus. Žinokit vieną, skaitytojai, filme neišgirsite tragiškai skambančių lietuviškų išsireiškimų ar nenatūralių dialogų. Tiesa, taip pat neišgirsite ir „Zero“ dualogijos skiriamojo bruožo – absurdiškų, tačiau, pripažinsiu, iš to absurdiškumo juokingų keiksmažodžių ir sentencijų. Viskas, ką sutiksite, – tai tikrą, gyvenimišką lietuvių kalbą, nebanalius dialogus ir pačių veikėjų transformacijas.

Visa tai bus malonu matyti ir dar netikėčiau, tačiau ir maloniau klausytis. Kad ir kaip ten bebūtų, filmas yra tamsus. Filme apstu negatyvumo ir išėjus iš kino teatro gali net apimti nevilties jausmas. Mirtis, mirtis ir mirtis – visas filmas tik apie tai ir sukasi, juo labiau, kad tarp tų mirčių yra įterpiamos kitos, ne ką linksmesnės temos: nesugebėjimas tvarkyti asmeninio gyvenimo, išdavystė, asmenybės silpnumas. Net pagridinė filmo veikėja galiausiai išduoda savo moralinius principus, kurie buvo vienintelis šviesus dalykas ir taip niūrokoje istorijoje...

Vizualinis filmo aspektas – jau kitas dalykas. Tiesa, nei ypatingai meniškų, nei itin išskirtinių kadrų filme neišvysime, tačiau filmas surežisuotas ir nufilmuotas tikrai neblogai. Galų gale lakoniškumas dažnai laimi prieš norą pasipuikuoti savo vizualiniais istorijos pasakojimo įgūdžiais. Vis dėlto šiame filme taip pat galima pamatyti keletą režisieriaus sprendimų, kurių metu vieni pradeda sekti nebe veiksmą ekrane, o savo tiksinčias laikrodžių rodykles ar švytinčiuose savo išmaniųjų ekranuose ima tikrinti savo el. paštą ar „Facebook“ paskyrą.

Aš tuos filmo epizodus įvardinčiau kaip meninius intarpus. Nors jų ir nebuvo daug (pats pastebėjau tik du, nors draugė sakė, jog jų buvo kiek daugiau), galbūt būtų buvę geriau galutiniame variante (kino teatro žiūrovams) juos kiek apkarpyti arba net iš viso išimti. Žinoma, nustebino ir keli tikrai nuostabūs kadrai, kad ir pačiame filmo gale „atbangavęs“ jūros, filmuotos iš paukščio skrydžio, kadras, kuris tikrai atrodė pasakiškai.

Vaidyba – daug liaupsių sulaukęs filmo aspektas. Kad ir kokie tragiški yra visi be išimties veikėjai, tačiau suvaidinta buvo natūraliai, vietomis netgi meistriškai. V. Kaniušonis puikiai įsikūnija į savotiško nevykėlio, tapusio tarsi mafijos vadeiva, rolę. Ne kiekvienam būtų lengva suvaidinti nuolat likimo (ir ne tik) smūgių daužomą, iki ausų įsimylėjusį ir visai likusiai aplinkai abejingą tragišką veikėją.

Oona Mekas veikėja puikiai perteikia savo išgyvenimus ir tai, ką ji nori pasakyti, be žodžių. Jos įkūnijama veikėja (Ieva) yra dar tragiškesnė nei Vincentas (V. Kaniušonis) ir nors išlieka vieninteliu filme šviesuliu – pozityvumu, kuris tebesilaiko moralės normų – galiausiai sugeba šį savo moralės sergėtojos statusą sugriauti ir filmą padaryti negatyvumo persunktu tragišku kūriniu.

„Lošėjas“ – tai pavyzdys ateities lietuviškojo kino kūrėjams (bent jau iš scenarijaus ir vizualiai perteiktos istorijos pusės), tačiau išlieka svarbi filmo yda – viso filmo metu vaizduojamas negatyvumas, kuris emociškai silpnesnį žiurovą nesąmoningai priverčia filmo nemėgti. Filmą sulyginčiau su kokiu nors stipriai „į galvą duodančiu“ gėrimu. Kol esi įkaušęs, viskas atrodo gražu, įdomu, tačiau ryte atsikeli su daug neišdildomų įspūdžių ir skaudančia galva. Darau išvadą, kad dauguma kitą kartą gerai pagalvos prieš išlenkdami šio stipraus, tiršto ir kartaus gėrimo stiklelį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Matėte filmą ir norite pasidalinti savo nuomone? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pasiūlė, kaip turėtų būti skaičiuojami NT mokesčiai: manau, valstybės biudžetas padidėtų (186)

Dabar tokia padėtis, kai net ir aukštus postus užimantiems žmonėms sudaromos sąlygos būti...

Kreipiasi į tautiečius: mielieji, Lietuvai reikia jūsų balso! (15)

Ar man būtina turėti antpečius, kad pastebėčiau: „Premjere, Jūsų anglų kalba šlubuoja“?...

Šiandien visa Lietuva sprendžia Piliečio egzaminą! (4)

Pirmą kartą organizuojamas Piliečio egzaminas kviečia pasitikrinti savo žinias apie Lietuvą ir...

Pardavėją papiktino motinos elgesys: aprėkė, kad nepardavė nealkoholinio vyno mažamečiui sūnui (102)

Ilgai galvojau, ar verta veltis į diskusijas su mūsų lietuvaičiais, kurie į paprastą klausimą...

Balsuotojo verdiktas: akivaizdu, kad didžioji dalis palaiko dvigubos pilietybės idėją (115)

Ne, tai ne apie Euroviziją , kurioje Lietuvos dainininkas bent jau man atrodė geriau už kai...

Top naujienos

Tyrimas parodė neįtikėtiną juodosios organų prekybos mastą: turtuoliai donorus rinkosi iš katalogų (24)

„ Al Jazeera “ kanalo atliktas tyrimas atskleidė, kad viena Egipto ligoninė ir Jemeno...

Kaip vienas miestelis prie Volgos pasėjo chaosą Europos naftos rinkoje (14)

Nikolajevkos gyventojai nelabai turi apie ką liežuvauti nuo tada, kai mirė degtinės muziejaus...

Jubiliejinis Birutės Petrikytės koncertas baigėsi skandalu: scenos grandai jaučia kartėlį (1)

Penktadienio vakarą Palangos koncertų salėje įvykęs jubiliejinis dainininkės Birutės...

Privertė pasijusti tikru narkobaronu: pareigūnai kratos metu sandėlyje rado šešias tonas kanapių (158)

Pluoštinių kanapių ūkį įkūręs vyras nesitikėjo, kad siųsdamas mėginį galimai būsimiems...

Linas Kojala. Sudie, Amerika? Sugrįžimas namo (I dalis) (123)

Garsiajam Don Kichotui, susiruošusiam į žygį, netrūko užsidegimo. Migelio de Servanteso...

Įvykiai, pakeitę pasaulį: SSRS griūtis. Laukiniai, laukiniai rytai ir lūžio taškas, po kurio Rusijai nebebuvo kelio atgal (0)

Krentanti, besiblaškanti ir beviltiškai pasimetusi. Tokios būklės Rusija pasitiko paskutinį...

Keisčiausios dietos istorijoje, kurios dabar specialistams kelia šypseną (1)

Jei jau girdėjote apie intervalinį valgymą, galbūt manote, kad dietų kultūra pasiekė keistumo...

Po dvejų metų internetas gali neatpažįstamai pasikeisti

Europos Parlamentas ( EP ) patvirtino daug diskusijų sukėlusią autorių teisių reformą, kuri...

Šis gegužės mėnuo įeis į istoriją: po sumuštų temperatūros rekordų – radikalūs pokyčiai (35)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Izolda Marcinonienė sako, kad ši gegužė įeis į...

Skandalingasis „Flying Saucer Gang“ lyderis – apie nežinomą praeitį: darbas restorane ir tikroji pažinties su Karolina istorija (74)

„Tiesiog buvome bičai , kurie norėjo studijoje eksperimentuoti. Turėjome kompiuterį, mikrofoną...