aA
Noriu pasidalinti šviežia savo patirtimi apie tai, kaip aš bandžiau grįžti gyvent į Lietuvą.
Vyras susirūpinęs
© Shutterstock

Užsienyje gyvenu jau 15 metų, padariau karjerą, susikūriau šeimą, apkeliavau pasaulį, tačiau visada tvirtai žinojau, kad gyventi grįšiu į Lietuvą.

Paskutiniais metais pradėjau tam rimtai ruoštis. Nuolatinis domėjimasis darbo pasiūlymais, nekilnojamo turto rinka; sutuoktinė aktyviai pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Susisiekus su keliais bankais buvau patikintas, kad dirbant ir gyvenant užsienyje jokių papildomų sąlygų gauti paskolą būstui Lietuvoje nėra.

Įvertinus finansines šeimos galimybes, standartinis atsakymas iš visų bankų buvo: mums reikia 15 proc. būsto kainos pradinio įnašo ir galime rašytis sutartį. Pradėjome skraidyti į Lietuvą, dairytis nekilnojamojo turto ir ilgai netrukę suradome sau tinkamą variantą.

Iškart užpildėme paraiškas paskolai gauti didžiuosiuose Lietuvos bankuose ir turiu prisipažinti – atsakymai, kuriuos gavome iš bankų, šokiravo. Nuvylė. Nuliūdino.

Keli bankai išvis nenorėjo nieko bendro su mumis turėti sužinoję, kad šiuo metu dirbame ir gyvename kitoje Europos Sąjungos šalyje, o dar kiti bankai pasiūlė absurdiškas sąlygas norint pasirašyti buto įsigijimo finansavimo sutartį. Pradinio įnašo suma – 50 proc. buto kainos sumos! Ir negana to – reikalavimas susirasti bendraskolį, kuris/kuri gyvena Lietuvoje ir gauna atlyginimą Lietuvoje.

Kyla klausimas, kodėl taip kardinaliai ir radikaliai Lietuvoje pasikeitė būsto finansavimo sąlygos užsienyje dirbantiems lietuviams ir ar tokia situacija adekvati/logiška/sąžininga valdžios institucijoms deklaruojant apie pastangas susigrąžinti emigravusius tautiečius atgal į Lietuvą?

***

„SEB“ Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė paaiškino, kokių šalių gyventojams bankas Lietuvoje gali teikti paskolas.

„Kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis yra individualus. Visais atvejais suteikiant būsto kreditą yra atsižvelgiama ne tik į asmens (jo šeimos) gaunamas pajamas, jų tvarumą ir stabilumą – suteikdami būsto paskolas bankai vertina ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, asmens (asmens šeimos) finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, galimą riziką ir kitus.

Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir sprendimas priimamas atsižvelgus į su konkrečiu atveju susijusių aplinkybių visumą.

Jei asmuo gyvena ES arba EE valstybėje, kuri priklauso euro zonai arba ne ES ar EE valstybėje narėje ir gauna pajamas eurais, būsto kredito suteikimas yra vertinamas įprasta tvarka, t.y. – toks būsto kreditas nelaikomas kreditu užsienio valiuta.

Būsto kreditus užsienio valiuta SEB bankas teikia asmenims, kurie:

· nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje (JK), Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir pajamas gauna eurais arba vietos valiuta (atitinkamai – Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Danijos, Norvegijos arba Švedijos kronomis);

· pajamas gauna Šveicarijos frankais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, JAV doleriais, Danijos, Švedijos arba Norvegijos kronomis ir nuolat gyvena valstybėje, kurios valiuta yra eurai arba nuolat gyvena valstybėje, kuri nėra ES ar EEE narė.

Pasiskolinti būstui gali taip pat ir asmenys, kurie pajamas gauna eurais, tačiau gyvena šalyje nepriklausančioje ES arba EEE“, – sakė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

***

„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius pabrėžė, kad kiekvienu atveju paskolos sąlygos derinamos individualiai.

„Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas būsto finansavimo atvejis yra individualus ir finansavimo sąlygos derinamos su kiekvienu klientu atskirai. Tai pasakytina ir apie gyventojus, kurie pajamas gauna kita valiuta nei eurai – vienos universalios taisyklės, kokiomis sąlygomis tokiems gyventojams būtų suteikiamos būsto paskolos, netaikome.

Svarstant būsto kreditavimo klausimą, visada atidžiai vertiname asmeninę ar šeimos finansinę situaciją, pajamas ir jau turimus finansinius įsipareigojimus, sukauptą pradinį įnašą ir panašius veiksnius.

Visgi vienas svarbiausių kriterijų priimant sprendimą dėl finansavimo yra atsakingas skolinimas − klientui patvirtinta paskola ateityje neturi tapti finansine našta pasikeitus asmeninei ar šeimos finansinei situacijai.

Kalbant apie pradinio įnašo dydį, jis priklauso nuo daugelio faktorių: nuo turto likvidumo, jo būklės, amžiaus, vietovės ir panašiai. 15 proc. yra minimalus reikalaujamas pradinio įnašo dydis, tačiau tik žinodami konkretų perkamą būstą ir jo būklę, galime tiksliai įvertinti pradinio įnašo dydį.

Taip pat atkreiptume dėmesį, kad preliminari konsultacija dėl paskolos nėra galutinis sprendimas gauti būsto paskolą“, – akcentavo S. Abraškevičius.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(91 žmogus įvertino)
2.8901

Anytos vengiau kaip velnias kryžiaus – tik kai ji mirė sužinojau visą tiesą (76)

Man – ne dvidešimt. Ir ne trisdešimt, o mano anyta jau senokai iškeliavusi anapilin.

Apstulbino: verslininkės šeima daro tokį gerą darbą, kokiam ryžosi ne visi didieji verslai (23)

Paskambina buto, kurį nuomojuosi, savininkė. Su ja draugaujam jau turbūt penkti metai, nuomojuosi...

Anytos gestas šaltą žiemą marčiai įsiminė dešimtmečiams (30)

Mano anyta jau keleri metai, kaip išėjusi anapilin, bet, ji buvo ypatingas žmogus.

Pandemijos dienoraštis: dėl viruso Europa vilkiko vairuotojus išvydo kitomis akimis (32)

Netoli Danijos sienos yra viena puiki vietelė. Yra galimybė sunkvežimiu privažiuoti prie pat...

Dėl karantino nėščioji pateko į nepavydėtiną situaciją – ministerija atsakė, kaip skaičiuoja išmokas (21)

Rašau, nes nežinau, kur daugiau kreiptis, atsidūrus tokioje situacijoje. Karantinas nėščiąsias...

Top naujienos

Italija skelbia užfiksavusi išgijimų nuo COVID-19 paros rekordą JK per parą nuo koronaviruso mirė rekordinis žmonių skaičius – 938, Prancūzija pratęs karantiną (65)

Italijoje per pastarąją parą užfiksuotas išgijimų nuo COVID-19 rekordas – 2009 žmonių,...

ECB vadovės kreipimąsis: COVID-19 – naujos formos sukrėtimas, anksčiau naudotos taisyklės netinka (82)

Visame pasaulyje valdžios institucijos mobilizuojasi kovai su koronavirusu. COVID-19 – naujos...

Sinoptikai papasakojo, koks oras laukia per Velykas: graži bus tik viena diena (8)

Ketvirtadienį prie Lietuvos artės šaltasis atmosferos frontas. Naktį trumpą lietų jis žada kai...

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (206)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (282)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Baltarusija moka nustebinti: Bresto stadione – „virtualūs“ sirgaliai (4)

Trečiadienį vakare sužaistos Baltarusijos taurės dvejos pusfinalio rungtynės, tačiau dėmesio...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (150)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Veryga valstybės vadovams rekomenduoja kas savaitę tikrintis dėl COVID-19 (218)

Aukščiausi šalies vadovai turėtų būti nuolat prevenciškai tiriami, ar neužsikrėtė koronavirusu.

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (58)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

|Maža didelių žinių kaina