Rinkimų dieną, vieniems traukiant į rinkimų apylinkes atiduoti savo balso už geresnę ateitį, kiti tuo tarpu nesudvejoję - kas už keliasdešimt litų, kas už sriubos lėkštę ar butelį - pardavė savo pilietiškumą, o kartu su juo ir paskutines savigarbos liekanas.
Po pirminio pasišlykštėjimo tokiais žmonėmis ir partija, kurių vertybinė sistema principiniame lygmenyje gana panaši – vienintelė moralinė gairė yra finansinė sprendimo nauda, imi šlykštėtis savo valstybės bejėgiškumu.
Demokratinėje valstybėje, kur tarp intelektualios, dirbančios jaunosios kartos yra kaip niekad padidėjęs politinis aktyvumas, kur didžiuosiuose miestuose yra daugiau nei akivaizdžiai išreikštas palaikymas teisingų darbų tęstinumui, visa teisinė sistema yra bejėgė prieš partiją, kurios lyderis yra pagrindinis įtariamasis keliose pinigų plovimo ir mokesčių vengimo bylose, o rinkimų metu be jokių skrupulų peržengia bet kokias etiškos rinkimų kampanijos ribas.
Natūraliai iškyla klausimai - kodėl tokio masto byla iki šiol sėkmingai vilkinama (beje, senatis minėtose bylose sukanka jau 2014 metais), kodėl ši partija, kuri jau nuo praeito dešimtmečio pirmos pusės tyčiojasi iš visos teisinės sistemos iki šiol nesusilaukia jokių sankcijų ir sėkmingai vykdo savo veiklą? Kodėl Vyriausioji rinkimų komisija nesugeba reaguoti į šiurkščius pažeidimus, leidžia biurokratinėms balsavimo tvarkos spragoms griauti visą demokratinį procesą?
Labiausiai gėda ne dėl žmonių, parduodančių savo balsą ir net ne dėl partijos, kuri eina prieš viską, ant ko pastatyta politiškai stabili demokratinė valstybė, tačiau dėl Lietuvos. Dėl visų tų, kurie turėdami įgaliojimus kažką pakeisti ir priėjimą prie informacijos, kurios paprastas žmogus negali pasiekti, tyli. Dėl dabartinių valdančiųjų, kurie per tyliai reaguoja į vykdomą demokratinių principų mindymą. Dėl žmonių, kurie nesugeba pamatyti šios partijos tikrojo veido ir už ją sąmoningai balsuoja.
Tuo tarpu didžiausios šios situacijos aukos – paprasti žmonės. Dirbantys, išsilavinę, sugebantys sekti įvykius ir pasidaryti racionalias išvadas. Tie, kurie patys balsavo atsakingai ir skatino kitus daryti tą patį. Kurių balsai tapo nebesvarbūs, nes, kaip paaiškėjo, didžiulę valstybės dalį sudaro žmonės, kuriai ji visiškai nerūpi.
Belieka tikėtis, jog galbūt dar yra žmonių, kurie prieš savo asmeninį komfortą pastatys vertybes ir prabils, kol dar galima kažką pakeisti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!