aA
Dar net deramai skaityti nemokantys ir švepluojantys pradinukai Lietuvoje gali atsakyti, kas yra Brexit, iš kur ir kaip jis atsirado. Net ir žmogus, nesidomintis ekonomika ir tuo labiau užsienio valstybių politika, gali atsakyti, kas laukia Jungtinės Karalystės išstojus iš Europos Sąjungos. Bet net pats akyliausias naujienų sekėjas Lietuvoje negalėtų atsakyti kas nutiks, ko laukti, tikėtis, kokios pasekmės ar privalumai laukia Lietuvos ir lietuvių jau kitą mėnesį įvyksiančiame referendume dėl dvigubos pilietybės nubalsavus vienaip ar kitaip.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Rasa Lukaitytė

Vien tai, kad referendumai Lietuvoje organizuojami gan retai, turėtų pritraukti žurnalistų, politikų ir visuomenininkų dėmesį. Dvigubos pilietybės referendumas bus vos 13-as nuo nepriklausomybės atgavimo, bet apie šį, retai lyg kometa Lietuvoje pasirodantį įvykį, kalbama nenoriai ir labai negausiai.

Prie balsadėžių rinksimės jau ateinantį mėnesį, o daugelis žmonių nežino ne tik tikslių referendume keliamo klausimo detalių, nežino net tikslios klausimo formuluotės. Informacijos viešojoje erdvėje apie šį retą įvykį tiek pat, kiek dažniausiai jos būna apie parolimpines žaidynes, ar šaškių, šachmatų čempionatus. Nėra net bandymų išsakyti ar išklausyti vienos ar kitos pusės argumentų.

Galbūt referendumo agitacijos nėra taip gerai apmokamos, kaip prezidento rinkimų agitacija, kur rinkimams skiriami milijonai, galbūt agitacija nėra tokia patraukli ir tokia pelninga, kokia gali būti prezidento ar mero rinkimų agitacija, kur po kiekvienų rinkimų renkamos naujos komandos, ir kur agitatoriai gali tikėtis asmeninės naudos, dividendų – naujų darbo vietų. Anaiptol, agituojant „už“ ar „prieš“ dvigubą pilietybę, yra tiesiausias kelias įgyti priešų, nes seniai nusistovėjusi vieša nuomonė apie „išdavikus“ emigrantus ir tik jiems reikalingą dvigubą pilietybę gali nepatikti daliai sekėjų, rinkėjų, pakenkti įvaizdžiui. Vis tik klausimas per daug svarbus Lietuvai ir po visą pasaulį išsisklaidžiusiems lietuviams, kad būtų šitaip nutylėtas.

Ar išvykę ir kaip dalis žmonių teigia, išdavę ir sunkiu laiku savo šalį palikę lietuviai, vis dar gali būti vadinami patriotais, ar gali būti lojalūs Lietuvai ir ar verti turėti raudoną lietuvišką pasą?

Didžiausias mūsų gyvenimo projektas yra mūsų gyvenimas, kuris pilnas įvairiausių iššūkių: pinigų, amžiaus, aplinkybių, gyvenamosios vietos... Ir, dejam retkarčiais iš gyvenimo norint daugiau, reikia tiesiog kažko daugiau, tenka jį keisti: gyvenimo tempą, gyvenamąją vietą, kartais tenka trumpam ar ilgam emigruoti.

Emigracija kartais prieštarauja nusistovėjusioms, nerašytoms konservatyvioms gyvenimo taisyklėms, pagal kurias kiekvienas savo šalį mylintis pilietis, patriotas turi gyventi savo šalyje. Deja, taip veikia modernus, šiuolaikinis pasaulis, kuriame kaip niekad lengva ir pigu keliauti, kuriame retkarčiais norint pasivyti savo svajonę, tenka daryti tai, kas galbūt nelabai miela, kas neįprasta, ir ne visiems priimtina, bet tai nereiškia, kad emigravus meilė savo gimtajam kraštui kažkur išgaruoja.

Prieš pradedant teisti ir kaltinti emigrantus, vertą būtų bent pabandyti suprasti, kad sunkiu šaliai metu, kada Lietuvoje nedarbo lygis buvo pats aukščiausias, drąsiausi žmonės važiavo ir ieškojo darbo svetur, nepaisydami išsilavinimo, specialybės – užsienyje dirbo bet ką ir nekonkuravo nei dėl negausių darbo vietų su Lietuvoje gyventi likusiais piliečiais, nei dėl bedarbystės išmokų ar kitokių pašalpų. Verta paminėti ir tai, apie ką nenoriai kalba, bet pripažįsta net žinomiausi Lietuvos ekonomistai, kad iš krizės Lietuvai išlipti padėjo būtent emigrantai ir jų kasmet į Tėvynę pervesti milijardai eurų, kuriuos, beje, emigrantai vis dar siunčia.

Lietuva – moderni valstybė, su joje gyvenančiais šiuolaikiškai mąstančiais piliečiais. Lietuviams vertėtų apsidairyti ir suprasti, jog pasaulis, kuris buvo sukurtas prieš du šimtus metų, su sienomis, su tarpusavyje konkuruojančioms ir net kariaujančiomis kaimyninėmis šalimis, jau išnyko. Nuo Talino iki Lisabonos, kur ne kur vis dar išlikę buvusių pasienių pastatų griuvėsiai kaskart primena, kad sienų nebelieka ir jų reikia vis mažiau, nes pasaulis vis geriau ir efektyviau veikia be jų.

Peterboro lietuvių bendruomenės narys apie referendumą: suprantu, kodėl politikai tyli
© DELFI / Domantas Pipas

Pilietybė, pasas tai taip pat yra siena – nematoma siena, kurias reikia griauti, naikinti, kurią puikiai naikina daugelis kitų išsivysčiusių ir dar besivystančių taip vadinamų Vakarų pasaulio šalių. Lietuva šiuo atžvilgiu rikiuojasi greta Pakistano, Kongo, Mauritanijos, Kazakstano...

Negalėjimas turėti dviejų pasų sudaro nemažas biurokratinės kliūtis studentams, studijuojantiems kur nors Harvarde ar Azijoje, verslininkams, norintiems kurti verslą ne tik Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, aukštos klasės specialistams, bandantiems įgyti patirties kiek toliau nuo namų. Nepageidaujamos, dirbtinai sudaromos biurokratinės kliūtys neretai ne didiną meilę ir lojalumą Tėvynei, o atvirkščiai – ją mažina.

Garsūs Lietuvos sportininkai, menininkai, ne savo noru tapę nebe lietuviais, antros ar trečios kartos emigrantai, kurie nėra kalti dėl to, kad atsidūrė kažkur toli nuo šalies, kuriai tėvai ir seneliai sugebėjo įskiepyti meilę, sentimentus ir galbūt trauką Lietuvai. Litvakai, ne savo noru pasitraukę iš Lietuvos, mišrios šeimos, norinčios turėti pilnavertį gyvenimą tiek savo, tiek sutuoktinio gimtojoje šalyje.

22 Europos Sąjungos šalys jau yra įteisinusios dvigubą pilietybę. Šalyse kaip Prancūzija, Anglija ar Vokietija gyvena po kelis milijonus gyventojų, turinčių dvigubas pilietybes, du ar net tris pasus. Nepaisant viso to, šalys vis dar turi savo tradicijas, kalbą, papročius ir vis tiek yra taip pat vadinamos.

Gaila, kad net Lietuvos Vyriausybė, siųsdama „Gedimino laiškus“ Europos prekybininkams, kviesdama juos į Lietuvą ar prieš bandydama prisivilioti daugiau studentų iš užsienio, nepagalvojo, kad norint gauti naudos, reikia kažką aukoti. Sunku tikėtis, kad verslininkas, turintis planų plėsti savo verslą, ar gabus studentas iš Azijos atsisakys savo pilietybės dėl galimybės studijuoti, dirbti ir kurtis Lietuvoje. Kaip ir lietuviai emigrantai, taip ir visi kiti migruojantys, nesvarbu dėl kokių priežasčių, nesvarbu kur ir kaip, nei vienas jų niekada neskuba ir neskubės atsisakyti savo šalies pilietybės.

Savo laiku, vienas Lietuvos lyderių, dėl geresnių santykių su kitomis valstybėmis net apsikrikštijo – šiandien krikštytis nereikia, bet dviguba pilietybė ir galimybė lietuvišką pasą gauti užsieniečiams būtų puikus įrodymas, kad jie čia laukiami. Deja, net ir esant ant referendumo slenksčio, nėra net kalbama apie galimybę suteikti lietuvišką pilietybę užsieniečiams. Dar blogiau, nėra net bandoma deramai paaiškini žmonėms, kodėl ji turėtų būti suteikta patiems lietuviams.

Kaip iš gilės niekada neišaugs karklas, taip iš lietuvio neišaugs anglas ar turkas. Norisi tikėti, kad referendume balsuosiančių lietuvių emocijos ir nepakankamos žinios nesutrukdys išspręsti tautą neretai supriešinantį dvigubos pilietybės klausimą kartą ir visiems laikams.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(56 žmonės įvertino)
4.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dvyliktokei gyvenimą sunkina artėjantys egzaminai: kodėl mes negalime pasimėgauti pavasariu? (73)

Turbūt jau visiems aišku, kad šių laikų švietimo sistema turi daugiau trūkumų nei nuopelnų,...

Įvardijo tautos įprotį, dėl kurio galime virsti antruoju Egiptu (36)

Numečiau šiukšlę ir keliauju toliau. „Manęs tai neliečia“, „aš į šią vietą vis tiek...

Naujo kaimyno elgesys sukėlė įtarimų – labiausiai užkliuvo jo kalbos apie žmoną (47)

Prieš keletą mėnesių į mūsų namo duris pasibeldė malonus apie 40 metų vyras ir prisistatė...

Dviejų vaikų mama susimąstė: ar senosios kartos pedagogai atitinka šiuolaikinius kriterijus? (298)

Visiškai sutinku su straipsnio autoriumi. Turiu du vaikus – dešimtoką ir aštuntokę. Mokslo...

Aukštojo mokslo reforma: valdžios užkeikimai „lydekai paliepus, man panorėjus“ situacijos nepakeis (11)

Švietimo sistemą galima traktuoti arba voliuntaristiniu, arba deterministiniu požiūriu....

Top naujienos

Neeilinis žvėriškumas: kaunietis vakarą pradėjo muštynėmis bare, o baigė žiauriai sumušdamas vos trijų mėnesių sūnų (159)

Aiškėja vis daugiau detalių apie praėjusių metų rugsėjį Kaune itin sunkiai sužalotą...

Čia lietuviai jaučiasi laukiami ir turtingi: pilnas kuro bakas vos už 4, o vakarienė restorane už 5 eurus (55)

„Ar jūs norite mirti? Kodėl jūs važiuojate pas teroristus?“ Tokius klausimus dažniausiai...

Gyvai / DELFI Diena. Kodėl valstybei prireikė žinoti, ar moksleivių tėvai turi indaplovę ir kiek jų dirba vadovaujamąjį darbą? vyksta apklausa (5)

Kodėl valstybei prireikė žinoti, ar moksleivių tėvai turi indaplovę ir kiek jų dirba...

Lietuvos bankas prognozuoja atlyginimų šuolius: minimali alga kitąmet gali pasiekti 607 eurus (30)

Kitąmet vidutinis darbo užmokestis (VDU) gali augti 8,1 proc., o minimali mėnesio alga – 9,5...

Kremliaus propagandistų triumfo akimirka: po mūsų iš Porošenkos dergiasi visi (337)

Nuo pat 2014 m., kai Petro Porošenka buvo išrinktas Ukrainos prezidentu karo su Rusijos remiamais...

Baltarusijai sustabdžius degalų eksportą, „Klaipėdos nafta“ kol kas rami (76)

Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininkei „ Belarusskaja neftenaja kampanija “ (BNK)...

Darbuotojai, pranešę apie nusikalstamas veikas, nuo šiol bus ginami: darbdaviams grės baudos iki 4 tūkst. eurų (10)

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas buvo bandomas priimti bene dešimtmetį,...

Biudžeto perskirstymo grimasos: Lietuvai priminė Airijos ir Šveicarijos pavyzdį (54)

Lietuvos biudžetas galėtų būti perskirstomas daugiau, tačiau, kad tai būtų įgyvendinta,...

Arūnui Valinskui Velykas teko sutikti be mylimosios ir dukters: susitarėme šventes praleisti kiekvienas pas savo gimines (53)

„Pirmosios Velykos – pirmosios pažintys. Su šventėmis visus!“ – taip džiaugsmingai visus...

Stresas žudo jūsų širdį: mokslininkai įvardija efektyvius būdus, kurie jus išgelbės kada stresas toleruotinas? (5)

Stresas darbe, stresas namie. Finansinis stresas. Chroniškas stresas neapsiriboja tik emocine...