Tačiau jie pamiršo, kas gi dėjo daugiausiai pastangų, kad visa tai turėtume. Juk šių dienų pensininkai stovėjo ir kelyje, ir visur kitur, kur reikėjo. Daugelis jų, dirbdami paskutinius dešimtmečius iki pensijos, gaudavo minimalų atlyginimą, kuris prasidėjo nuo 450 litų. Be to, prarado visas santaupas. Už po kelerių metų grąžintą santaupų sumą galėjai įsigyti nebent 10 metų senumo lengvąjį automobilį iš Vakarų.
Šiandien jaunimas pamiršo, kokias pasiaukojančias pastangas dėjo jų seneliai ir tėvai, atkuriant Nepriklausomybę. Jie neprašė jokių privilegijų, o tik džiaugėsi tuo, ko pasiekė. Tad tie 200 eurų būtų tik kukli kompensacija dabartiniam pensininkui.
Juk garbaus amžiaus žmonės priversti kuo mažiau judėti, o pagalbos prašytis – kur kas daugiau. Tam reikalingos papildomos išlaidos. Tad, gerbiami komentatoriai, nepavydėkite pensininkams. Jie tikrai nepraturtės ir neišvyks poilsiauti į šiltus kraštus, nors to ir nusipelnė.