aA
Lietuva... Keliaudamas po Lietuvą, bendraudamas su įvairių jos kampelių žmonėmis, pastebėjau, kad daug žinome apie svečias „svajonių“ šalis ir visiškai nepastebime gražių dalykų savo kaimynystėje – gretimame kaime, šalimais esančiame rajone...
Anykščiai
© Skaitytojo nuotr.

Tai, kad didelė dalis iš mūsų nevertina to, ką turime, paskatino mane pradėti straipsnių seriją, kurioje pabandysiu pasidalinti savo patirtimi, kurią sukaupiau bene dešimtį metų besibastydamas po įvairiausius Lietuvos kampelius.

Pradėsiu nuo bažnyčių – statinių, kuriuos galima surasti beveik kiekvienoje didesnėje Lietuvos gyvenvietėje. Keliaudamas ne kartą stebėjausi, kokiu būdu nedidelės miestelių ar kaimų bendruomenės sugebėjo pastatyti tokius įspūdingus objektus...Pats į bažnyčias visada žiūrėjau kaip į architektūrinį paveldą. Jį suprasti ir vertinti reikia nepriklausomai nuo savo požiūrio į religiją. Iš tolo matomi tokių statinių mūrai įkūnija žmonių pastangas ir didybę, stebinančią net ir prabėgus ne vienam dešimtmečiui.

Nepatikrintais duomenimis, Lietuvoje yra apie 900 bažnyčių, daugiau nei 700 iš jų – katalikų. Nors bažnyčios Lietuvoje buvo statomos nuolatos, tačiau galima išskirti du laikotarpius, kada statybų mastai buvo didžiausi. Tai – laikotarpis apie 1910-uosius metus, kai silpstant carinei priespaudai žmonės atgavo veiksmų laisvę ir 1930-1940 metai, kai iš skurdo išbridusios tarpukario Lietuvos Respublikos bendruomenės galėjo sau leisti tokias investicijas.

Šiame straipsnyje apžvelgsiu penkias, mano subjektyvia nuomone, didingiausias Lietuvos bažnyčias, kurios stebina ne vien tik aukščiu. Tai – bažnyčios, šalia kurių stovėdamas gali pasijusti nykštuku. Šie masyvūs statiniai ir praėjus ne vienam dešimtmečiui rodo to meto architektų, statybininkų sumanumą bei gabumus, leidusius be jokių šiuolaikinių technologijų sukurti šedevrus, kurie ir šiandienos masteliais matuojant, vis dar atrodo įspūdingai. Vienas intriguojantis pavyzdys – pasakojama, kad statant Lygumų bažnyčią (Pakruojo raj.) visi parapijiečiai statyboms kaupė naminių paukščių kiaušinių lukštus. Lukštai - kalcio ir kreidos šaltinis, skirtas įmaišyti į tuomet naudotą jungiamąjį mišinį. Juk cemento tada niekas neturėjo...

Salakas
Salakas
© Skaitytojo nuotr.

Pradėkime nuo Salako bažnyčios, esančios ežerų ir miškų apsuptame miestelyje Zarasų rajone. Jos statyba pradėta dar 1907 ir truko apie ketverius metus. Statyta iš tašytų akmenų, ji pasiekė beveik 70 metrų aukštį. Be lėšų trūkumo, kuris buvo didžiausia problema bene visų to meto bažnyčių statybos procesuose, kita kliūtis statybai buvo akmenų trūkumas. Kalbama, kad statybos laikotarpiu kiekvienas, vežimu važiuodamas į miestelį, privalėdavo atvežti po nemažą akmenį. Kitu atveju tekdavo išsipirkti, arba grįžti namo tuščiomis. Vietinėje literatūroje pavyko rasti ir tokių faktų:

„Bažnyčios bokštą buvo numatyta iškelti iki 95 metrų aukščio. Tačiau statybos metu apgriuvus pastoliams, aukštis sumažintas iki 75 metrų. Bokšto viršuje įmontuotas didelis rutulys, o virš jo kryžius. Bokšto smailė medinė. Neskaitant statybinės medžiagos ir parapijiečių darbo kainos bažnyčios statyba kainavo 98000 carinių rublių. Tai buvo be galo didelė pinigų suma. Pusę šios sumos (41000) paaukojo patys salakiečiai. Kiti pinigai surinkti kitose Lietuvos parapijose bei Varšuvoje, Sankt Peterburge ir kitur.“ (Jadvyga Vida Žilinskienė)

Ką gi, rezultatas įspūdingas. Prieš kelerius metus restauruota, sulaukusi daugiau nei 100 metų amžiaus, ši bažnyčia yra išskirtinis Lietuvos ežerų krašto statinys.

Kitas unikalus objektas – Sasnavos bažnyčia, esanti Marijampolės savivaldybėje. Ši bažnyčia pelnytai laikoma aukščiausia Sūduvos bažnyčia. Pradėta statyti panašiu laiku, kaip ir Salako, deja, iškilti iki Pirmojo Pasaulinio karo nespėjo. Suprojektuota iš naujo ir pradėta statyti apie 1930-uosius, statybos laikotarpiu susidūrė su didžiuliu lėšų trūkumu.

Sasnava
Sasnava
© Skaitytojo nuotr.

Ši bažnyčia buvo statoma iš plytų, todėl politika „atvežk akmenį“ nebetiko. Čia pasirinktas kitoks sprendimas – dar 1930-aisiais išleisti 1, 5 ir 10 litų vertės atvirukai, kuriuos pirkdami žmonės aukodavo bažnyčios statybai. Matyt, aukos plaukė ne taip gausiai, kaip tikėtasi, nes statybos baigtos tik 1938-aisiais ir bokštas, kurio aukštis turėjo siekti 70 metrų, išmūrytas žemesnis. Tačiau užteko ir tiek. Suvalkijos lygumose esanti bažnyčia matoma iš tolo, o naktinės jos apšvietimo šviesos leidžia orientuotis ir į Lietuvą skrendantiems lėktuvams.

Persikelkime į Žemaitiją. Nesu tikras, ar tai pati aukščiausia Žemaitijos bažnyčia, tačiau šio statinio aukštis siekia 70 metrų. Tai – bažnyčia Salantuose, baigta statyti 1911 m. Knygoje „Salantų bažnyčia“, teigiama, kad ši bažnyčia kainavo apie 95000 carinės Rusijos rublių, kuriuos paaukojo vietos gyventojai.

Bažnyčios statybų metu parapijoje gyveno apie 12000 gyventojų. Šiuo metu, praėjus šimtmečiui, gyventojų belikę mažiau nei pusė tiek. Drastiškas gyventojų ir tikinčiųjų skaičiaus sumažėjimas lemia sunkumus, su kuriais susiduria šiuolaikinės bendruomenės, norėdamos išsaugoti tokias architektūrines vertybes. Bažnyčiai jau reikia remonto, kuris įkainojamas šimtais tūkstančių, o gal ir milijonais litų, tačiau tiek surinkti iš parapijiečių aukų – neįmanoma. Situaciją atspindi ir ne taip jau seniai pasirodęs straipsnis „Ūkininko patarėjo“ laikraštyje, pavadinimu „Salantų bažnyčia prašosi remonto, parapijiečiai burba dėl rinkliavų“ (aut. Juozas Skripkauskas).

Kitoje Žemaitijos pusėje yra gana didelis Švėkšnos miestelis. Jame, šalia centrinės aikštės, stūkso didžiulė bažnyčia, baigta statyti 1905 m. Jos bokštai stiebiasi į 65 m aukštį, o bažnyčią žiedu apjuosianti gatvė tik sustiprina didingumo įspūdį.

Švėkšna
Švėkšna
© DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)

Ši bažnyčia įdomi dar ir tuo, kad jos bokšte esantis laikrodis laiką rodo jau bene šimtą metų, Literatūroje teigiama, kad šis 1912 ar 1914 įrengtas laikrodis – grafo Jurgio Pliaterio dovana, per šimtmetį turėjusi vos kelis smulkius gedimus. Manoma, kad laikrodis pagamintas Šveicarijoje, šalyje, kuri savo laikrodžiais garsėja iki šiol.

Kalbant apie bažnyčias, kurios stebina savo aukščiu, būtina paminėti ir dar vieną. Tai – Anykščių bažnyčia, oficialiai laikoma aukščiausia Lietuvoje bažnyčia.

Beveik 80 metrų aukštį pasiekiantys šios bažnyčios bokštai ir pati bažnyčia pastatyta giliame slėnyje šalia Šventosios upės. Nesvarbu, iš kurios pusės žiūrėtume, šie bokštai beveik neiškyla virš Anykščius supančių kalvų, todėl vos pradėjus tolti nuo miesto, ši bažnyčia išnyksta iš akiračio. Kas kita būtų, jei ši bažnyčia stovėtų ant kurios nors aplink miestą esančios kalvos...Tiesa, prieš Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčios bokštai buvo dar keliais metrais aukštesni. Motyvuodama tuo, kad šie bokštai buvo puikus taikinys priešams, 1915 m. vokiečių kariuomenė bokštus susprogdino. Atstatyti juos pavyko tik 1930 m., deja, ne tokius puošnius ir žemesnius, nei buvę.

Kitas įspūdingas reginys, kurį dar prisimena vyresni anykštėnai – bažnyčios bokšto gaisras 1956 m. Tada vykusios dainų šventės metu kilus audrai, žaibas trenkė į bažnyčios bokštą ir padegė medines jo dalis. Apie gaisro gesinimą tokiame aukštyje buvo galima tik pasvajoti, todėl žala bokštui padaryta nemaža. Atstatytas jis buvo tik po metų.

Šią bažnyčią verta aplankyti ne tik besidomintiems architektūros stebuklais. Prieš gerą pusmetį viename iš bažnyčios bokštų, 30 m aukštyje, įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria gražūs Anykščių miesto vaizdai.

Pabaigai pateikiu lentelę, kurioje išvardinu tas bažnyčias, kurių aukštis, mano turimais duomenimis, siekia bent 70 metrų. Gal kurią nors pamiršau?

BažnyčiaVietovėAukštis, mPastatymo metai
Šv. apaštalo evangelisto MatoAnykščiai~801909
Šv. Kryžiaus atradimoVilnius~771772
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangųJoniškis~751901
Švč. Trejybės bažnyčiaLygumai~751914
Švč. Mergelės Marijos SopulingosiosSalakas~751911
Kristaus prisikėlimoKaunas~701940
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedraŠiauliai~701626
Šv. Jono KrikštytojoRamygala~701914
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangųSalantai~701911
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei MarijaiKretinga~701617

Parengė Aurimas Rapečka, VU Matematikos ir informatikos instituto doktorantas, Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui iniciatyvinės grupės narys.

Rengimui naudota Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (http://lietuvai.lt) informacija ir nuotraukos iš asmeninio ir DELFI archyvo

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.5000

Grįžo į Lietuvą, bet nesitikėjo tokio popierizmo: mūsų valstybinis sektorius vis dar dvelkia Sovietų Sąjunga (72)

2019 metų gegužė – su drauge po keliolikos metų grįžtame į Lietuvą. Teisingiau grįžtu aš,...

Kreipiasi į vilkų medžiotojus: ekosistemų destrukcijos pasekmės palies mus visus vienodai (160)

Visuomenės – visų jūsų ir mano – svarstymui 2019 m. spalio 4 d. paskelbtas Aplinkos...

Verslo pietūs Kauno restorane paliko be žado – barmenės poelgio iki šiol negali pamiršti (63)

Noriu pasidalinti su skaitytojais restorano Kaune aptarnavimo kultūra. Atvykus VIP klientui, iš...

25-eri metai, kai kuriame lygių galimybių visuomenę: kokia iš tikrųjų berniukų padėtis? (28)

„Visi lygūs, bet kai kurie – lygesni“ – prieš tokius socialinius „nukrypimus“ jau 25...

Istorikas Marius Vyšniauskas: Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities (II) (19)

Istoriko Mariaus Vyšniauko tekstas „Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities“...

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (140)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (5)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (169)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (11)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (72)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (54)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (170)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (54)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...